Birštonas – nedidelis, jaukus miestas prie Nemuno, šiandien garsėjantis kaip modernus sveikatingumo ir poilsio kurortas. Tačiau už modernių SPA kompleksų ir išpuoselėtų parkų slepiasi turtinga ir įdomi istorija, menanti karališką didybę, medines vilas ir mineralinių vandenų stebuklą, kuris šią vietą pavertė vienu svarbiausių gydomųjų kurortų Lietuvoje.
Nuo pirmųjų gydymo šaltinių iki šiuolaikinių sanatorijų – Birštonas nuolat keitėsi, prisitaikė prie laikmečio poreikių, tačiau išlaikydamas savo esminę misiją – teikti sveikatą ir ramybę.
Pasikalbėjome su istoriku, kuris specializuojasi Lietuvos kurortų istorijos tyrimuose, ir sužinojome – kaip Birštonas tapo tuo, kuo yra šiandien.
Nuo karališkųjų medžioklių iki mineralinių vandenų atradimo
Birštono istorija prasideda gerokai anksčiau nei atsirado sanatorijos. Rašytiniuose šaltiniuose ši vieta minima jau nuo 1382 metų Vygando Marburgiečio kronikoje, kaip Birštono pilis, gynusi Panemunę nuo Vokiečių ordino. Vėliau, XV amžiuje, Birštonas tapo Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių, įskaitant ir Vytautą Didįjį, medžioklės rezidencija. Ši karališkoji praeitis suteikia vietai ypatingą aurą ir liudija apie jos išskirtinumą.
Tačiau tikroji kurorto istorija prasideda XIX amžiuje, atradus sūriuosius mineralinius šaltinius. Nors jie minimi jau nuo XV a. – gydymui Birštono vandenys pradėti naudoti tik 1846 metais.
Tuometinis Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidūręs su ligone, kuriai Stakliškių vandenys nepadėjo – atsiuntė ją gydytis į Birštoną. Pasveikimas tapo impulsas tolesniems tyrimams. „Šis įvykis buvo lūžio taškas, parodęs Birštono mineralinių vandenų potencialą,“ – teigia istorikas. „Tai paskatino sistemingesnį šaltinių tyrimą ir kurorto įkūrimo idėją“. Oficialiu kurorto įkūrimo data laikomi 1851 metai (kai kurie šaltiniai nurodo 1854 m.), o po gretimo Stakliškių kurorto gaisro 1857 metais – Birštonas ėmė sparčiai vystytis.
Tarpukaris ir pokaris – plėtra ir transformacija
Iki Pirmojo pasaulinio karo Birštonas jau buvo žinomas balneologinis kurortas, traukiantis apie 2000 žmonių kasmet. Veikė gydyklos su dešimtimis vonių, viešbučiai. Tarpukariu kurortas atgimė iš naujo.
1924 metais jį perėmė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kuri ėmėsi aktyvios plėtros. 1927 metais buvo pastatyta purvo gydykla, o 1933 metais – kurorto poliklinika. Atsirado ir pirmosios sanatorijos, tokios kaip Kauno ligonių kasos ir Kaišiadorių vyskupijos „Baltoji tulpė“. „Tarpukaris buvo Birštono aukso amžius, kai kurortas įgijo modernią infrastruktūrą ir tapo vienu populiariausių gydymosi centrų Lietuvoje,“ – pažymi istorikas.
Po Antrojo pasaulinio karo Birštonas, nors ir nukentėjęs, sparčiai atsigaivino ir tapo svarbiu sveikatinimo centru sovietmečiu. Būtent čia Balys Sruoga po koncentracijos stovyklos atgaudavo jėgas ir rašė savo garsųjį „Dievų mišką“.
1947 metais įkurtos dvi sanatorijos, vėliau pavadintos „Tulpe“ ir „Spaliu“, o 1975 metais įsteigta „Versmės“ sanatorija. Buvo išgręžti nauji mineralinio vandens gręžiniai, pastatyti modernūs sanatorijų korpusai. Kurortas ėmė veikti ištisus metus, tapdamas prieinamas plačiajai visuomenei. „Sovietmečiu Birštonas išlaikė savo gydomąją specifiką, tačiau tapo masinio poilsio ir sanatorinio gydymo vieta prieinama darbuotojams,“ – teigia istorikas.
Nuo „Sąjūdžio“ iki šiuolaikinio atgimimo
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Birštonas, kaip ir visa šalis, susidūrė su iššūkiais. Keičiantis ekonominei sistemai – reikėjo pertvarkyti sanatorijas, pritaikyti jas prie rinkos sąlygų. Tačiau kurortas sugebėjo atgimti ir rasti savo nišą.
Šiandien Birštonas – tai ne tik sanatorijos, bet ir modernūs SPA centrai, viešbučiai, kuriuose teikiamos įvairios sveikatinimo ir grožio paslaugos. „Dabartinis Birštono atgimimas – tai sėkminga istorijos ir modernumo sintezė,“ – sako istorikas. – „Kurortas išlaikė savo unikalų mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą, bet kartu investavo į infrastruktūrą, pramogas ir paslaugų įvairovę, pritraukiančią tiek gydytis, tiek tiesiog pailsėti norinčius žmones.“
Čia atsirado nauji apžvalgos bokštai, dviračių takai… Birštonas tapo aktyvaus ir pasyvaus poilsio, kultūros ir gamtos harmonijos vieta, kuri sėkmingai tęsia savo ilgametę kurorto tradiciją, nuolat atsinaujindama ir siūlydama vis daugiau galimybių savo lankytojams. Šiuo metu poilsis Birštone gali būti itin įvairus, tad kiekvieno poreikiai bus patenkinti.
