ČEPKELIAI – DZŪKIJA Prekės Suvirinimo darbų kokybės kontrolė: kaip išvengti mikroįtrūkimų ir deformacijų?

Suvirinimo darbų kokybės kontrolė: kaip išvengti mikroįtrūkimų ir deformacijų?

0 Comments


Suvirinimas yra vienas iš sudėtingiausių metalo apdirbimo procesų. Net ir patyręs meistras gali susidurti su problemomis, ypač jei nesilaikoma technologinės drausmės. Vienos dažniausiai pasitaikančių bėdų – mikroįtrūkimai ir deformacijos. Jie gali būti nematomi plika akimi, tačiau ilgainiui tampa svarbia gedimų priežastimi. Dėl to atsiranda ne tik papildomos išlaidos, bet ir pavojus konstrukcijų saugumui.

Kokybės kontrolė šiandien yra neatsiejama nuo bet kokio atsakingo suvirinimo proceso, nes tik ji leidžia laiku aptikti defektus ir juos pašalinti. Atitinkamai ji gali užtikrinti, kad pasirinkti suvirinimo aparatai tenkina poreikius.

Kodėl atsiranda mikroįtrūkimai?

Mikroįtrūkimai dažniausiai formuojasi dėl neteisingo suvirinimo režimo arba netinkamai paruoštų paviršių. Staigus metalo atvėsimas po įkaitinimo sukelia terminį įtempimą, kuris „įrašo“ įtrūkimą siūlėje ar šalia jos. Be to, svarbų vaidmenį turi panaudotos medžiagos. Netinkami elektrodai ar viela gali būti nesuderinti su pagrindine metalo struktūra.

Norint sumažinti mikroįtrūkimų riziką, rekomenduojama naudoti išankstinį metalo pašildymą (ypač storoms detalėms) ir užtikrinti lėtą, kontroliuojamą aušinimą.

Kaip išvengti deformacijų?

Deformacijos atsiranda, kai šiluma paskirstoma netolygiai. Viena detalės pusė įkaista labiau nei kita, todėl susidaro vidiniai įtempiai, kurie „patraukia“ metalą į vieną pusę. Rezultatas – išlinkę paviršiai, kreivos siūlės ar neatitikimai brėžiniams.

Taigi, siekiant to išvengti, svarbu planuoti suvirinimo seką: pradėti nuo centrinių siūlių ir palaipsniui judėti link kraštų. Taip pat naudinga naudoti „šachmatinį“ arba priešingų pusių suvirinimo metodą, kuris balansuoja įtempius.

Kokybės kontrolės metodai

Šiuolaikinėje pramonėje kokybės kontrolė atliekama keliais lygiais – nuo vizualinės patikros iki pažangių neardomųjų bandymų.

  • Vizualinė kontrolė leidžia nustatyti paviršinius defektus: poras, šlako likučius, netolygias siūles.
  • Ultragarsiniai tyrimai aptinka vidinius įtrūkimus ar tuštumas, nematomas plika akimi.
  • Rentgeno kontrolė naudojama kritinėms konstrukcijoms, pavyzdžiui, slėginiams indams, nes leidžia pamatyti visas vidaus struktūras.
  • Magnetinių dalelių tyrimas padeda aptikti paviršiaus ir po juo esančius plyšius feromagnetiniuose metaluose.

Šių metodų taikymas priklauso nuo konstrukcijos reikšmės, apkrovų dydžio ir pramonės šakos reikalavimų.

Darbuotojų įgūdžių reikšmė

Net ir pažangiausia kontrolės sistema nebus veiksminga, jei darbuotojai nebus tinkamai apmokyti. Suvirintojų kvalifikacija lemia, ar bus laikomasi tinkamų režimų, ar bus suprantamos įtrūkimų atsiradimo priežastys. Įmonės vis dažniau investuoja į nuolatinius mokymus, nes vien tik įranga problemų neišsprendžia.

Kokybės kontrolės priemonių palyginimas

Kontrolės metodasAptinkami defektaiTinkamumas pramonėjePliusaiMinusai
Vizualinė patikraPaviršiniai defektaiVisur, net mažose dirbtuvėseGreita, pigu, paprastaNepastebi vidinių įtrūkimų
Ultragarsiniai tyrimaiVidaus įtrūkimai, tuštumosAviacija, laivai, statybaTikslūs rezultatai, sauguReikalinga kvalifikacija
Rentgeno kontrolėVisi defektai, net mikronųSlėginiai indai, energetikaDidžiausias tikslumasBrangu, sudėtinga organizuoti
Magnetinių dalelių tyrimasPaviršiniai ir po paviršiumiMetalų pramonė, automobiliųEfektyvu feromagnetiniams metalamsNetinka spalvotiems metalams

Suvirinimo darbų kokybės kontrolė nėra vien formalumas. Tai būtinybė nuo kurios priklauso konstrukcijų saugumas, ilgaamžiškumas ir klientų pasitikėjimas. 

Mikroįtrūkimai ir deformacijos dažnai atsiranda dėl skubotumo ar netinkamų metodų, tačiau jų galima išvengti derinant tinkamą technologiją, darbo discipliną ir modernius kontrolės metodus. Įmonės, kurios investuoja į kokybės valdymą, ilgainiui sutaupo daugiau, nes išvengia brangių gedimų ir garantinių remontų.