Veesla.lt nuotrauka
Saulės elektrinės Lietuvoje tapo kone savaime suprantamu sprendimu – apie jas kalbama tiek kaimynų pokalbiuose, tiek viešojoje erdvėje. Augantis populiarumas turi ir kitą pusę: vis daugiau žmonių sprendimą priima impulsyviai, remdamiesi nuogirdomis ar pavieniais pavyzdžiais, o ne realiais skaičiavimais. Būtent čia, pasak specialistų, slypi didžiausia rizika.
Dominykas Katilius
CEO at VEESLA
Atsinaujinančios energetikos sprendimus visoje Lietuvoje diegiančios bendrovės VEESLA vadovas Dominykas Katilius atvirai sako, kad dažniausia klaida, kurią jis mato rinkoje, yra pernelyg skubotas sprendimas. „Saulės elektrinės yra ilgalaikė investicija, todėl sprendimas be skaičiavimų dažniausiai baigiasi nusivylimu“, – pabrėžia jis.
Kodėl saulės elektrinės vis dar perkamos „iš jausmo“?
Nors technologijos sparčiai tobulėja – pats sprendimo priėmimo procesas dažnai lieka emocinis. Žmonės mato, kad kaimynas moka mažiau už elektrą, girdi apie valstybės paramą ar nori „apsidrausti“ nuo ateities kainų svyravimų. Ne visi sustoja ir užduoda sau esminį klausimą – ar konkrečiam namui saulės elektrinė bus optimalus pasirinkimas?
„Labai dažnai pirmas klausimas būna ne apie atsiperkamumą, o apie tai, kokio dydžio elektrinę renkasi kiti. Tai nėra teisingas kelias“, – sako Dominykas Katilius. Pasak jo, kiekvienas objektas turi savo specifiką: skirtingą elektros vartojimą, stogo kryptį, šešėlius, ateities planus.
Skaičiavimai, kurie iš tikrųjų keičia sprendimą
Specialistas pabrėžia, kad tinkamai atlikti skaičiavimai dažnai ne tik patvirtina sprendimą, bet kartais ir jį koreguoja. „Būna atvejų, kai žmonės ateina nusiteikę montuoti kuo didesnę saulės elektrinę, o po analizės supranta, kad mažesnė sistema būtų racionalesnė ir atsipirktų greičiau“, – pasakoja jis.
Saulės elektrinės efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip tiksliai ji pritaikyta konkrečiam vartotojui. Per didelė sistema gali generuoti perteklinę energiją, kuri ne visada išnaudojama optimaliai, o per maža – neatliepti realių poreikių.
Veesla.lt nuotrauka
Kodėl „atsipirkimas per X metus“ ne visada pasako visą tiesą?
Viena dažniausių frazių, kurią žmonės nori išgirsti, per kiek metų atsipirks saulės elektrinė. Tačiau, pasak Dominyko Katiliaus, vien šis rodiklis dažnai tampa per siauru vertinimo kriterijumi.
„Saulės elektrinės nauda nėra vien tik matematika. Žmonės labai greitai pajunta stabilumą – kai elektros sąskaitos tampa prognozuojamos, o ne priklausomos nuo rinkos svyravimų“, – sako jis. Būtent šis aspektas neretai tampa didesne verte nei pats atsipirkimo terminas.
Ateities planai – dalis šiandienos sprendimo
Dar viena dažnai neįvertinama detalė – ateities poreikiai. Šiandienos elektros vartojimas po kelerių metų gali smarkiai pasikeisti, ypač jei planuojamas elektromobilis, šilumos siurblys ar energijos kaupikliai.
„Saulės elektrinės sprendimas neturėtų būti žiūrimas tik per šiandienos poreikių prizmę. Mes visada kalbame apie tai, kas bus po penkerių ar dešimties metų“, – pabrėžia VEESLA vadovas. Toks požiūris leidžia išvengti situacijų, kai sistema tampa per maža vos po kelių sezonų.
Kada saulės elektrinė tampa tikrai sėkmingu sprendimu?
Pasak specialisto, sėkmingiausi projektai turi vieną bendrą bruožą – jie paremti ne skubėjimu, o analize. „Kai sprendimas priimamas remiantis skaičiais, saulės elektrinė beveik visada pateisina lūkesčius. Problemų kyla tada, kai norima greito rezultato be pasiruošimo“, – sako Dominykas Katilius.
Tokiu atveju saulės elektrinė tampa ne tik elektros gamybos šaltiniu, bet ir visos namų energetikos pagrindu, prie kurio vėliau galima prijungti kitus sprendimus.
Mažiau emocijų, daugiau aiškumo
Saulės elektrinių rinka Lietuvoje bręsta, o kartu keičiasi ir vartotojų požiūris. Vis daugiau žmonių nori ne gražių pažadų, o aiškių skaičių, realių scenarijų ir ilgalaikio plano.
„Didžiausia klaida – sprendimas be skaičiavimų. Bet gera žinia ta, kad šią klaidą labai lengva išvengti“, – apibendrina Dominykas Katilius.
