Jeigu atsidarai spintą ir vėl matai tą patį: sukabinta per tankiai, megztiniai nučiuožę, o dėžės „laikinai“ ant viršaus stovi jau trečius metus, tai problema ne tavo tvarka. Problema yra planas, kuris niekada nebuvo pritaikytas tavo daiktams.
Daug kas drabužinę projektuoja kaip gražų paveikslą: lentynos, stalčiai, pora kabyklių. Bet realybė tokia, kad tu gyveni ne su „poros kabyklių“ garderobu. Tu gyveni su paltu, kuris ilgas, su džinsais, kurie sunkūs, su suknelėm, kurios glamžosi, su sportine apranga, kuri vis grįžta į ratą. Ir jeigu nori drabužinės, kuri tikrai palengvina gyvenimą, pradėk nuo savo daiktų, ne nuo nuotraukų internete.
Pirmas žingsnis: tavo drabužiai turi „pasakyti“, ko reikia
Aš esu matęs situaciją, kai žmogus pasidaro drabužinę su krūva lentynų, nes „atrodo tvarkingai“. Po mėnesio lentynos pilnos krūvų, o krūvos virsta. Tada prasideda nervas: „man kažkaip nesigauna tvarka“. Gaunasi, tik daiktai neturi jiems skirto formato.
Padaryk paprastai. Išsitrauk garderobą į 4 krūvas: kabinami drabužiai, lankstomi drabužiai, batai, smulkūs daiktai. Ir dar viena, kuri visada pasimato netikėtai: „sezoniniai“. Kai tai pamatai ant grindų, viskas tampa aišku. Jei kabinamų drabužių daugiau nei galvojai, vadinasi, tau reikia daugiau kabinimo vietos, o ne dar vienos lentynos.
Kabinimo zonos: trumpi, ilgi, „kasdien“
Čia daug kas susimauna, nes daro vieną kabinimo aukštį viskam. O realybė paprasta: marškiniai ir švarkai nori vieno aukščio, paltai ir suknelės nori kito. Kai jie sugrūsti į vieną zoną, apačia lankstosi, drabužis gadinasi, o tu ryte pradedi dieną su mini stresu.
Jei nori, kad drabužinė dirbtų tau, pasiskirstyk zonas pagal tai, kaip gyveni:
- kasdieniai drabužiai turi būti akių lygyje
- ilgi drabužiai turi turėti laisvą „kritimą“
- „retai dėvimi“ gali keliauti aukščiau arba giliau
Skamba paprastai, bet kai taip padarai, ryto rutina tampa greitesnė. Ir kažkaip mažiau erzina viskas, rimtai.
Lentynos ir stalčiai: mažiau romantikos, daugiau logikos
Lentynos atrodo gražiai, bet jos reikalauja disciplinos. Stalčiai atleidžia daugiau. Jeigu turi daug smulkių daiktų, apatinių, sportinių marškinėlių, aksesuarų, stalčiai yra didelis išsigelbėjimas.
Kad būtų lengviau apsispręsti, pasitikrink:
- jei daiktas „išslysta“ iš krūvos, jam geriau stalčius
- jei daiktas lengvai lankstosi ir laikosi formos, jam tinka lentyna
- jei daiktas brangus ar glamžus, jam reikia atskiros vietos, ne „kur tilps“
Ir dar viena detalė, kurią žmonės pamiršta: lentynos gylis. Per gili lentyna virsta „sandėliu“. Tu įdedi daiktą priekyje, o gale miršta kiti. Po metų randi marškinėlius su etikete ir klausimas „kodėl aš jų nenešiojau“.
Batai, krepšiai, aksesuarai: tai ne priedas, tai kasdienybė
Jeigu batams neskiri vietos, jie vis tiek atsiras. Tik atsiras ten, kur trukdo. Tas pats su rankinėm, kuprinėm, diržais, šalikais. Ir čia labai padeda sprendimas pagal realų kiekį, o ne „paliksiu kampą“.
Gerai veikia paprasta taisyklė: kas naudojama kasdien, turi būti pasiekiama viena ranka. Nes jei reikia pasilenkti, atidaryti dar vienas dureles, nukelti dėžę, tu tiesiog numesi daiktą ant kėdės. Ir tada vėl, „kažkaip netvarka“.
Kaip suprasti, kad planas geras, dar prieš gamybą
Labai trumpai: planas geras tada, kai tu gali mintyse praeiti savo dieną ir matyti, kur keliauja daiktai. Kur padėsi rūbus po darbo. Kur dings sportinė apranga. Kur keliauja skalbiniai. Kur bus „rytojui paruošta“.
Aš asmeniškai visada rekomenduoju vieną dalyką: prieš tvirtinant projektą, susikurk „daiktų žemėlapį“. Net jei tai paprastas sąrašas telefone. Tada drabužinė tampa ne graži, o funkcionali.
Ir čia drabužinių gamyba dažnai laimi prieš bandymą prisitaikyti prie standartinių spintų. Nes kai gaminama pagal tavo realų garderobą, atsiranda vietos ten, kur jos reikia, o ne ten, kur „taip įprasta“. Mažiau tuščių kampų, mažiau bereikalingų lentynų, daugiau aiškios tvarkos.
Mažas patarimas, kuris pakeičia viską: planuok augimą
Garderobas nesumažėja per naktį. Dažniausiai jis auga. Atsiranda nauja striukė, nauji batai, nauji hobiai, kartais šeima. Jei drabužinė suprojektuota „ant ribos“, po pusmečio ji pradeda spausti.
Palik šiek tiek laisvės. Vieną lentyną „tuščią“. Kelis kabliukus papildomai. Vieną stalčių be tikslaus paskyrimo. Tai atrodo smulkmena, bet po metų sau padėkosi, kai nereikės vėl sukti galvos, kur ką dėti.
