Verslas iš atliekų skamba nepatraukliai, bet skaičiai rodo ką kita. Europos panaudoto aliejaus rinka vertinama milijardais eurų, ir Lietuva pamažu užima savo nišą šiame žaidime. Už kepimo liekanų, kurias dauguma laiko beverčiu šlamštu, slepiasi rimta ekonominė logika.
Vienas litras panaudoto aliejaus šiandien rinkoje kainuoja apie 0,3-0,5 euro. Atrodo nedaug, bet kai kalbame apie tūkstančius tonų – sumos tampa solidžios. Lietuvoje kasmet susidaro apie 15-20 tūkstančių tonų panaudoto aliejaus iš maisto pramonės ir maitinimo įstaigų. Gyventojų generuojamas kiekis sunkiai apskaičiuojamas, bet ekspertai spėja, kad tai dar bent 5-10 tūkstančių tonų.
Kas perka šias atliekas
Pagrindiniai pirkėjai – biodegalų gamintojai. Europos Sąjunga kelia ambicingus tikslus mažinti transporto taršą, ir biodegalai iš atliekų čia atlieka svarbų vaidmenį. Skirtingai nuo biodegalų, gamintų iš rapsų ar palmių aliejaus, atliekų kilmės produktas laikomas tvaresniu ir gauna papildomus taškus įmonių tvarumo ataskaitose.
Didžiausi perdirbėjai veikia Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijoje. Jie superka žaliavą iš visos Europos, įskaitant Lietuvą. Vietinės surinkimo įmonės veikia kaip tarpininkai – surenka aliejų iš restoranų, gamyklų ir gyventojų, tada parduoda didmeninkams.
Lietuviško verslo modelis
Vietinės įmonės, užsiimančios aliejaus surinkimu, dirba pagal gana paprastą schemą. Jos stato surinkimo infrastruktūrą, sudaro sutartis su verslo klientais ir vis aktyviau dirba su gyventojais. Surinktas aliejus sandėliuojamas, filtruojamas ir ruošiamas transportavimui.
Pelnas susideda iš kelių šaltinių. Pirma – pardavimas perdirbėjams. Antra – kai kurie verslo klientai patys moka už atliekų paėmimą, nes privalo jas tvarkyti pagal įstatymus. Trečia – valstybinės subsidijos ir lengvatos, skatinančios atliekų perdirbimą.
Panaudoto aliejaus surinkimas iš gyventojų kol kas generuoja mažesnę dalį pajamų, bet strategiškai svarbus. Augantis gyventojų srautas reiškia stabilesnį žaliavos tiekimą ir mažesnę priklausomybę nuo stambių klientų.
Konkurencija ir rinkos dinamika
Lietuvoje šioje srityje veikia kelios pagrindinės įmonės. Konkurencija verčia jas investuoti į infrastruktūrą ir paslaugų kokybę. Tas, kas turi tankesnį surinkimo tinklą ir patogesnę sistemą, pritraukia daugiau klientų.
Įdomu tai, kad konkuruojama ne tik dėl restoranų ir gamyklų, bet ir dėl gerų vietų surinkimo konteineriams. Prekybos centrų aikštelės, degalinės, strategiškai išsidėstę taškai – visa tai turi vertę ir yra derybų objektas.
Rinka dar nesubrendusi, todėl galimybių daug. Kai kurios įmonės eksperimentuoja su papildomomis paslaugomis – ne tik aliejaus, bet ir kitų atliekų surinkimu. Kitos specializuojasi ir siekia tapti geriausiais būtent aliejaus segmente.
Reguliavimo aplinka
Europos direktyvos kuria palankią aplinką šiam verslui. Atliekų hierarchija numato, kad perdirbimas visada geriau nei šalinimas sąvartyne. Biodegalų kvotos transporto sektoriuje didina paklausą. Įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimai skatina rinktis sertifikuotus tiekėjus.
Lietuvoje veikia atliekų tvarkymo įstatymai, reikalaujantys, kad maisto atliekos būtų tvarkomos tinkamai. Restoranai ir gamyklos negali tiesiog išpilti aliejaus – jiems gresia baudos. Tai sukuria stabilią paklausą surinkimo paslaugoms.
Tačiau gyventojams tokių reikalavimų nėra. Jie patys sprendžia, ką daryti su aliejumi. Todėl čia svarbus ne prievartos, o patogumo faktorius. Aliejaus atliekų supirkimas turi būti toks paprastas, kad žmonės rinktųsi jį vien dėl praktiškumo.
Investicijos ir augimo perspektyvos
Aliejaus surinkimo verslas reikalauja pradinių investicijų. Reikia konteinerių, transporto, sandėliavimo pajėgumų, skaitmeninių sistemų klientams aptarnauti. Tačiau veiklos kaštai palyginti nedideli, o pajamos – prognozuojamos.
Investuotojams ši sritis patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma – augimo potencialas, ypač gyventojų segmente. Antra – atsparumas ekonominiams svyravimams: žmonės kepa maistą nepriklausomai nuo krizių. Trečia – teigiamas įvaizdis: tai verslas, kuris realiai prisideda prie aplinkosaugos.
Kai kurios Lietuvos įmonės jau pritraukė investicijas plėtrai. Kitos auga organiškai, reinvestuodamos pelną. Rinka dar toli nuo prisotinimo – vietos pakanka naujiems žaidėjams ir esamų plėtrai.
Ateities technologijos
Biodegalai – tik pradžia. Moksliniai tyrimai rodo, kad iš panaudoto aliejaus galima gaminti kur kas daugiau. Aviacijos kuras iš atliekų jau bandomasis etapas – kelios aviakompanijos eksperimentuoja su tokiu kuru. Jei technologija pasitvirtins, paklausa augs eksponentiškai.
Kita kryptis – chemijos pramonė. Iš aliejaus galima išgauti medžiagas, naudojamas plastikų, dažų, klijų gamyboje. Tai leistų sumažinti priklausomybę nuo naftos produktų ir sukurtų papildomą vertę kiekvienam surinktos žaliavos litrui.
Lietuvos įmonės kol kas koncentruojasi į surinkimą, bet stebi technologijų raidą. Ateityje kai kurios gali pradėti pačios perdirbti – tai reikštų didesnę pridėtinę vertę ir stipresnę poziciją rinkoje.
