Biuro interjero projektas dažnai prasideda nuo gražios idėjos. Klientas mato vizualizacijas, spalvas, baldų formas, švarias erdves. Prezentacijoje viskas atrodo logiška, ramu, tvarkinga. Tačiau biuras nėra paveikslas ant sienos. Tai vieta, kur kasdien dirba žmonės, juda kėdės, skamba telefonai, liejasi kava, kaupiasi dokumentai ir kyla nuovargis. Čia labai greitai paaiškėja, kurie sprendimai buvo priimti galvojant apie realų darbą, o kurie liko tik skaidrėse.
Darbo vietos, kurios atrodo gerai, bet neveikia ilgiau nei savaitę
Vienas dažniausių neatitikimų tarp prezentacijos ir realybės atsiranda ties darbo vietomis. Gražūs stalai be jokio papildomo ploto atrodo estetiškai, tačiau kasdienybėje ant jų atsiranda monitoriai, dokumentai, užrašai, puodeliai. Kai tam nėra vietos, stalas greitai virsta chaosu.
Žmonės pradeda improvizuoti. Kažkas atsineša papildomą lentyną, kažkas pasistato dėžę po stalu, kažkas perkelia daiktus ant palangės. Tai ženklas, kad biuro interjero projektas buvo kurtas labiau akiai, nei realiam naudojimui.
Akustiniai sprendimai, apie kuriuos dažnai prisimenama per vėlai
Prezentacijoje tylą sunku parodyti. Vizualiai ji neegzistuoja, todėl dažnai lieka antrame plane. Tačiau biure triukšmas yra viena pagrindinių problemų, kuri išlenda jau pirmą mėnesį.
Atviros erdvės, stiklinės pertvaros, kietos grindys ir lubos sukuria aidą. Pokalbiai, skambučiai, net klaviatūros garsai pradeda varginti. Darbuotojai ima skųstis nuovargiu, mažėja susikaupimas. Tai momentas, kai tampa aišku, kad biuro interjero projektas turėjo daugiau galvoti apie kasdienį garsą, o ne tik apie vaizdą.
Bendros erdvės, kurios atrodo kviečiančiai, bet lieka tuščios
Poilsio zonos, virtuvėlės, minkšti kampai dažnai atrodo kaip biuro širdis. Prezentacijoje žmonės ten šypsosi, geria kavą, kalbasi. Realybėje dalis tokių erdvių lieka beveik nenaudojamos.
Kodėl? Nes jos nepatogios, per atviros, per šaltos arba tiesiog netinkamoje vietoje. Jei per poilsio zoną nuolat vaikšto kolegos ar klientai, niekas ten nenori sėdėti. Jei nėra elektros lizdų, ten niekas nedirba. Tokie sprendimai gražiai atrodo, bet neveikia kasdien.
Apšvietimas, kuris vizualizacijoje šiltas, o darbe vargina
Apšvietimas yra dar viena vieta, kur skirtumas tarp prezentacijos ir realybės labai ryškus. Vizualizacijoje šviesa visada tolygi, minkšta, be šešėlių. Tikrame biure per ryški arba netolygiai paskirstyta šviesa pradeda varginti akis.
Darbuotojai pradeda išjunginėti šviestuvus, keisti stalo vietą, naudoti papildomas lempas. Tai aiškus signalas, kad sprendimas nebuvo iki galo pritaikytas darbui. Geras biuro interjero projektas turi galvoti apie aštuonias darbo valandas, o ne apie vieną nuotrauką.
Kas iš tiesų veikia kasdien
Ilgainiui paaiškėja, kad kasdien veikia ne tie sprendimai, kurie labiausiai krenta į akis. Veikia paprasti, apgalvoti dalykai. Aiškus judėjimas biure. Patogūs praėjimai. Vietos, kur galima trumpam atsitraukti. Baldai, kurie leidžia keisti poziciją.
Tai sprendimai, kurie dažnai gimsta iš patirties, o ne iš tendencijų sekimo. Tokius sprendimus dažniau siūlo komandos, kurios realiai dirba su biurais, stebi žmones ir supranta jų darbo ritmą. Ne atsitiktinai vis daugiau įmonių renkasi dirbti su studijomis, kurios specializuojasi būtent darbo erdvių planavime, kaip tai daroma per https://www.interiorstudio.lt/.
Kodėl verta vertinti projektą ne pagal vaizdą, o pagal dienos pabaigą
Geriausias biuro interjero projekto testas yra paprastas. Kaip jaučiasi žmonės dienos pabaigoje. Jei jie pavargę mažiau, jei nereikia ieškoti kur pasislėpti, jei nereikia kovoti su triukšmu ar šviesa, vadinasi sprendimai buvo teisingi.
Prezentacija trunka valandą. Biuras gyvena metus. Todėl biuro interjero projektas turi būti vertinamas ne pagal pirmą įspūdį, o pagal tai, kaip jis veikia tada, kai niekas nežiūri. Jei nori, kitame žingsnyje galime šį tekstą dar labiau paaštrinti Discover’ui arba pritaikyti kaip komercinį straipsnį be reklaminio tono.
