Daugiabučių gyvenime daug kas priklauso nuo vieno žmogaus – bendrijos pirmininko. Tačiau dažnai paaiškėja, kad geri norai ne visada virsta gerais rezultatais. Neretai pirmininkas tampa savotišku visų darbų žmogumi – nuo sąskaitų tvarkymo iki stogo remonto organizavimo. Kai pareigų daugiau nei valandų paros bėgyje, pirmieji ženklai matomi greitai: delsiama spręsti gedimus, vėluoja atsakymai į laiškus, susirinkimai tampa emocingais nesusipratimų liūnais.
Ir nors bendrijos pirmininkai dažnai į pareigas eina iš idėjos, ilgainiui tai virsta nešamu kryžiumi, kuriame užklumpa ne tik atsakomybė, bet ir asmeninė rizika. Nesukontroliuoti dokumentai, netiksliai vykdoma veikla ar praleistos prievolės su paslaugų tiekėjais gali virsti rimtais finansiniais nuostoliais visam namui.
Kodėl profesionalus administratorius dažnai tampa išsigelbėjimu
Kai gyvenamajame name nebelieka kas nori būti pirmininku, o problemos kaupiasi kaip sniego gniūžtė, metas rimtai svarstyti kitą kelią – administratorių. Skirtumas čia akivaizdus: administratoriai tai daro kaip kasdienį darbą. Jie turi aiškią struktūrą, patirtį, veiklos planus ir komandas. Jų darbas – tvarkyti finansus, užtikrinti dokumentų tvarką, rūpintis renovacijų, remonto ir priežiūros klausimais.
Ir svarbiausia – administratorius netampa vienu iš kaimynų, su kuriuo po susirinkimo reikia sveikintis laiptinėje. Tai neutralus žmogus, kuris dirba pagal sutartį, laikosi įsipareigojimų ir, jei reikia, atsako už klaidas.
Kada bendrijos pirmininkai pradeda nebespėti su laiku
Tos pačios istorijos kartojasi daugybėje namų: pradžioje pirmininkas energingai organizuoja susirinkimus, dalijasi planais, renka pasiūlymus. Bet su laiku užgriūna kasdienybė – nuotekų avarija, pasiklydusi sąskaita už elektrą, skundas dėl laiptinės tvarkymo.
Vien Vilniuje kasmet šimtai bendrijų susiduria su tuo, kad bendrijos pirmininkai atsisako pareigų dėl per didelės atsakomybės. Tai neišvengiama, kai žmogus savo noru imasi užduočių, kurios realiai reikalauja teisininko, buhalterio, statybininko ir vadybininko patirties viename asmenyje.
Kaip suprasti, kad administratoriaus reikia čia ir dabar
Jeigu kyla klausimų, ar verta keisti bendrijos valdymo modelį, verta sau užduoti kelis paprastus klausimus:
Ar turime aiškų darbų, priežiūros ir remonto planą?
Ar visi dokumentai sutvarkyti ir pateikti laiku?
Ar žinome, kiek tiksliai pinigų turime bendrijos sąskaitoje šiandien?
Ar gyventojai pasitiki pirmininku ir nejaučia nuolatinės įtampos dėl valdymo?
Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakymas yra neigiamas arba abejojantis, verta svarstyti profesionalaus administratoriaus paslaugas.
Kur slypi pagrindinis skirtumas tarp pirmininko ir administratoriaus
Bendrijos pirmininkai dažnai dirba savo jėgomis, remdamiesi gera valia ir entuziazmu. Administratoriai remiasi pasirašytomis sutartimis, aiškiais įsipareigojimais, atsakomybe ir patirtimi. Jie ne tik žino, ką reikia padaryti – jie tai daro pagal suderintus grafikus ir sistemas.
Svarbiausia, kad administratorius už klaidas atsako formaliai: jis privalo atlyginti žalą arba taisyti trūkumus, jei jų atsiranda dėl netinkamai atlikto darbo. Tuo tarpu bendrijos pirmininkas, net ir būdamas sąžiningas, dažnai neturi nei teisinės, nei finansinės apsaugos, jei kas nors nepasiseka.
Ar administratorius išsprendžia visas problemas?
Ne, stebuklų nebūna. Administratorius dirba pagal susitarimą, o tai reiškia, kad ir bendrijai reikia būti aktyviai. Tik bendradarbiaudami gyventojai ir administratorius gali pasiekti geriausių rezultatų: sklandaus remonto, sąžiningo finansų valdymo, ramių namų.
Vis dėlto, turint šalia profesionalą, kuris žino, kaip tvarkyti dokumentus, vesti susirinkimus, spręsti kilusias problemas su rangovais ar komunalininkais, viskas vyksta daug sklandžiau ir be bereikalingų dramų.
