Dauguma vairuotojų ratų balansavimą sieja su labai aiškiu požymiu – vibracija vaire ar sėdynėje. Jei jos nėra, vadinasi, viskas gerai. Bent jau taip atrodo. Tačiau praktika rodo ką kita. Balansavimas reikalingas gerokai dažniau, nei manoma, ir dažnai dar tada, kai jokių nemalonių pojūčių nėra. Tai viena iš tų procedūrų, kuri tyliai saugo automobilį nuo problemų, kol jų dar nejaučiate.
Naujos padangos dar nereiškia, kad viskas idealiai subalansuota
Net ir ką tik sumontuotos padangos nėra garantija, kad ratai sukasi idealiai. Gamybos tolerancijos, ratlankių būklė, svorių pasiskirstymas – visa tai turi įtakos. Dažnas nustemba sužinojęs, kad balansavimas reikalingas ir po naujų padangų montavimo, ypač jei buvo keisti ratlankiai arba automobilis ilgiau stovėjo.
Čia svarbus momentas, apie kurį retai susimąstoma: padangos ir jų montavimas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Net nedidelis netikslumas pradžioje vėliau virsta nelygiu dėvėjimusi ar papildoma apkrova pakabai.
Kada vibracijos dar nėra, bet problemos jau prasideda
Vibracija atsiranda ne iš karto. Iki jos automobilis pereina „tyliąją“ fazę, kai apkrovos jau pasiskirsčiusios netolygiai, bet vairuotojas to dar nejaučia. Šiuo laikotarpiu labiausiai nukenčia padangos ir pakabos dalys.
Yra keli momentai, po kurių balansavimą verta atlikti profilaktiškai, net jei viskas atrodo tvarkoje. Prieš juos verta trumpam sustoti ir pagalvoti apie savo automobilio kasdienybę:
- po stipresnio smūgio į duobę ar bordiūrą
- pakeitus ar taisius ratlankį
- pastebėjus, kad padangos dyla greičiau vienoje vietoje
- prieš ilgesnę kelionę didesniu greičiu
Šie atvejai dažnai praeina „be triukšmo“, tačiau jų pasekmės kaupiasi.
Greitis atskleidžia tai, ko mieste nepastebite
Mieste važiuojant nedideliu greičiu net ir šiek tiek išsibalansavęs ratas gali elgtis ramiai. Tačiau išvažiavus į greitkelį situacija keičiasi. Centrifuginė jėga didėja, ir net maža masės paklaida ima veikti visą automobilį.
Ne vienas vairuotojas yra sakęs, kad mieste viskas buvo puiku, bet užmiestyje atsirado keistas „plaukiojimo“ jausmas. Dažnai tai pirmas ženklas, kad balansavimas jau seniai turėjo būti atliktas, nors akivaizdžios vibracijos dar nebuvo.
Padangos dėvisi greičiau, nei atrodo
Netolygus svorio pasiskirstymas lemia, kad tam tikros padangos vietos gauna didesnę apkrovą. Iš išorės tai gali būti beveik nepastebima, bet laikui bėgant protektorius ima dėvėtis lopais, atsiranda triukšmas, kurio nebesiejate su ratais.
Šioje vietoje svarbu suprasti vieną paprastą dalyką. Balansavimas nėra skirtas komfortui. Jis skirtas ilgaamžiškumui. Padangų, pakabos, vairo mechanizmo. Komfortas ateina kaip šalutinis efektas.
Asmeninė patirtis dažnai ateina per vėlai
Daugelis vairuotojų ratų balansavimą prisimena tada, kai jau tenka keisti padangas anksčiau nei planuota. Arba kai servise pasakoma, kad tam tikros detalės dėvisi „neįprastai“. Tokiu momentu dažnai paaiškėja, kad problema buvo paprasta ir sena.
Vienas vairuotojas pasakojo, kad balansavimą atidėliojo beveik metus, nes „niekas nedrebėjo“. Kai galiausiai ryžosi, paaiškėjo, kad viena padanga jau buvo negrįžtamai pažeista. Tą galima buvo išspręsti daug anksčiau, be papildomų išlaidų.
Kada geriau nelaukti jokio signalo
Yra situacijų, kai ratų balansavimas turėtų tapti automatiniu sprendimu, o ne reakcija į problemą. Tai ypač aktualu tiems, kurie daug važinėja, dažnai keičia važiavimo sąlygas arba nori, kad automobilis tarnautų ilgiau be netikėtumų.
Balansavimas – tai tylus darbas jūsų naudai. Jei jo neatliekate, automobilis vis tiek „kalba“, tik labai ramiai. Klausimas vienas: ar išgirsite laiku, ar tik tada, kai pasekmės jau bus akivaizdžios.
