Vilnius – miestas, kuriame nauja architektūra persipina su istorija. Čia stovi didingos bažnyčios, sovietiniai daugiabučiai, stikliniai verslo centrai ir dar neaiškios paskirties apleisti statiniai. Tačiau miestas keičiasi. Kai kurie pastatai tampa nebereikalingi, jų vietoje iškyla nauji objektai, pritaikyti šiandienos poreikiams. Kodėl kai kurie statiniai išnyksta iš miesto žemėlapio ir kas juos pakeičia?
Seni gamyklų pastatai: pramonės šešėliai miesto centre
Vilniaus pramoniniai rajonai seniai nebeatlieka savo funkcijų. Teritorijos, kuriose kadaise burzgė konvejeriai ir iš kamino kilo dūmai, dabar dažniausiai atrodo kaip apleisti betono labirintai. Gamyklos, pastatytos XX a. viduryje, buvo pritaikytos masinei gamybai, tačiau pasikeitus ekonomikai, daugelis jų liko be šeimininkų.
Didžiausi pokyčiai pastebimi šiose miesto dalyse:
- Naujamiestyje, kur gamybinius pastatus keičia gyvenamieji loftai.
- Šnipiškėse, kur anksčiau stovėjo sandėliai, o dabar kyla modernūs biurai.
- Naujininkuose, kur gamyklų teritorijos virsta naujais komerciniais projektais.
Griovimo mastą rodo ir skaičiai: 2022 m. vien sostinėje buvo nugriauta per 50 pramoninių pastatų, kad jų vietoje atsirastų naujos paskirties objektai.
Sovietiniai daugiabučiai: griovimas ar rekonstrukcija?
Šešiasdešimtųjų ir septyniasdešimtųjų metų statybos daugiabučiai vis dar dominuoja Vilniaus mikrorajonuose. Daugelis jų – prastos būklės, su suskilinėjusiais fasadais ir morališkai pasenusiais išplanavimais. Kol kas miesto valdžia linkusi juos renovuoti, tačiau ne visada tai pasiteisina. Kai kurių namų būklė tokia prasta, kad jų rekonstrukcija kainuotų brangiau nei naujas statinys.
Pavyzdys – vienas iš pirmųjų sovietmečio daugiabučių Vilniuje, stovėjęs Žirmūnuose. Pastatas buvo nuspręstas griauti, nes jo konstrukcija neatitiko šiuolaikinių saugumo normų, o renovacija būtų kainavusi pernelyg daug.
Istorinių pastatų griovimas: būtinybė ar klaida?
Niekas neabejoja, kad Vilnius yra istorinis miestas. Tačiau ką daryti su pastatais, kurie nors ir seni, bet neturi kultūrinės vertės? Tai sudėtingas klausimas, sukeliantis diskusijas tiek tarp architektų, tiek tarp gyventojų.
Štai keletas pavyzdžių, kai istoriniai pastatai buvo nugriauti:
- Senasis Vilniaus kino teatras, kuris ilgą laiką stovėjo apleistas. Vietoj jo iškilo modernaus dizaino pastatas su butais ir komercinėmis patalpomis.
- Kai kurie mediniai namai Užupyje, kurie buvo per daug sunykę, kad juos būtų galima restauruoti.
Tačiau yra ir sėkmingų istorinių objektų išsaugojimo pavyzdžių. Vilniaus senamiesčio pastatai, net jei ir buvo avarinės būklės, dažniausiai yra restauruojami, o ne griaunami.
Kaip miesto plėtra skatina griovimo darbus?
Vilnius plečiasi. Naujos gatvės, biurai, prekybos centrai ir gyvenamieji kvartalai nuolat reikalauja vietos. Tai reiškia, kad senieji pastatai dažnai turi užleisti savo vietą moderniems projektams.
Didžiausią įtaką griovimo mastui daro:
- Nekilnojamojo turto rinkos augimas – Vilniuje būsto paklausa didžiulė, todėl investuotojai siekia maksimaliai išnaudoti miesto erdves.
- Viešosios infrastruktūros plėtra – kai kurias senas konstrukcijas būtina pašalinti norint nutiesti naujas gatves ar sukurti parkus.
- Technologijų pažanga – senų pastatų energinis efektyvumas dažnai neatitinka standartų, todėl jų griovimas tampa ekonomiškai naudingesnis nei renovacija.
2023 m. vien per pirmąjį pusmetį Vilniuje buvo išduota per 200 leidimų griovimo darbams. Tai rodo, kad miesto plėtra nenutrūksta ir kad griovimo darbai Vilnius išlieka svarbia statybų sektoriaus dalimi.
Miesto vaizdas keičiasi nuolat. Vieni pastatai tampa istorija, kiti – ateitimi. Klausimas tik vienas: ar esame pasiruošę atsisveikinti su tuo, kas buvo, kad užleistume vietą tam, kas bus?
