Laima pastebėjo, kad jos aštuonerių metų retriveris Maksas vis dažniau nenorėdavo žaisti. Anksčiau kamuolio regėjimas jį įkvėpdavo šuoliui, o dabar – tik tingus žvilgsnis ir atsiprašantis uodegos mostelėjimas. Veterinaras po tyrimų tarė tai, ko ji nelaukė: „Vitaminų trūkumas. Net su tuo premiumo sausu maistu.”
Kodėl net geras maistas neužtenka?
Daugelis šunų šeimininkų mano, kad pirkdami brangesnį sausą maistą automatiškai užtikrina visas būtinas maistines medžiagas savo augintiniui. Tikrovė kur kas sudėtingesnė.
Problema prasideda nuo gamybos proceso. Šunų maisto gaminimas naudojant aukštą temperatūrą – o tai standartinė procedūra – sunaikina dalį vitaminų, ypač termiškai jautrių B grupės ir C vitamino. Nors gamintojai vėliau juos prideda atgal, pasisavinimo procentas dažnai būna mažesnis nei iš natūralių šaltinių.
Be to, kiekvienas šuo – unikali būtybė. Dviejų metų aktyvus Volspicas sunaudoja B grupės vitaminus tris kartus greičiau nei ramiai sofoje gulinčio šešerių metų biglių. Nėšti patele reikia dvigubai daugiau vitamino E nei įprastai. Šuniukui, kurio kaulai auga kasdien, vitamino D poreikis prilygsta maratono bėgiko poreikiui – milžiniškas.
Kaip atpažinti, kad jūsų šuniui trūksta vitaminų?
Organizmas visada siunčia signalus, tik ne visada mokame juos suprasti. Štai ką pastebėjo Laima ir kiti šunų savininkai, kurie susidūrė su vitamino trūkumu:
Energijos stoka ir apetito praradimas – pirmieji B grupės vitaminų trūkumo požymiai. Šuo, kuris anksčiau lėkdavo prie dubenėlio, dabar snaudžia net valgant laiką. Neretai tai klaidingai priskiriama amžiui ar tingumui, nors organizmas tiesiog neturi energijos, nes trūksta vitaminų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje.
Kailio ir odos problemos – tai lyg automobilis, kuriam baigiasi tepalas. Kailis praranda blizgesį, darosi trapus, pradeda kristi. Oda džiūsta, atsiranda pleiskanų, kartais net egzema. Dažniausiai tai rodo vitamino E ir A trūkumą. Kai kurie šeimininkai pastebi, kad šuo intensyviau braižosi ar net pradeda laižyti savo kojas – taip organizmas bando reaguoti į odos diskomfortą.
Keistas elgesys – tai pats įdomiausias simptomas. Matėte šunį, kuris ėda žemę, laižo betoną ar net graužia akmenis? Tai ne keistuoliškas užgaida – tai neviltingas organizmo bandymas surasti trūkstamų mineralų ir vitaminų. Laima prisimena, kaip Maksas staiga pradėjo rodyti įdomį kreidos gabalams kieme.
Imuninės sistemos silpnumas – šunys, kuriems trūksta vitamino C, tampa ypač jautrūs infekcijoms. Jei jūsų augintinis serga kas antrą mėnesį, problema gali būti ne mikrobuose, o imuninėje sistemoje, kuriai trūksta palaikymo.
Ar galima išspręsti vitamino trūkumą tik maistu?
Teoriškai – taip. Praktiškai – beveik neįmanoma.
Norint šuniui gauti pakankamai vitamino A, jam reikėtų kasdien suvalgyti apie 100 gramų kepenų. Bet kepenys turi daug cholesterolio ir gali sukelti virškinimo problemų. Vitamino D šaltinis – žuvis. Bet kiek žuvies galite duoti šuniui kasdien, nerizikuodami sukelti alergijos ar perkrovos sunkiaisiais metalais?
Dar sudėtingiau su B grupės vitaminais. Jų reikia gauti iš įvairių šaltinių – mielių, žalumynų, mėsos, kiaušinių. Sukurti tokią meniu kiekvieną dieną, išlaikant proporcijas ir neperkraunant šuns virškinimo – tai lyg spręsti matematinį uždavinį su dešimčia nežinomųjų.
Kaip vitaminai šunims gali pakeisti situaciją?
Kokybiškas vitamino papildas veikia kaip saugos tinklas. Jis neturi pakeisti gero maisto, bet užpildo tas spragas, kurias maistas palieka. Tai lyg draudimas – tikitės, kad niekada neprireiks, bet kai reikia, jis išgelbsti.
Svarbiausia – tai turėtų būti kompleksinis preparatas, pritaikytas šunų poreikiams, nes žmogui skirti vitaminai gali būti netgi pavojingi keturkojams. Šunims reikia kitokių proporcijų, kitokių formų. Pavyzdžiui, kai kurie šunys negali pasisavinti sintetinio vitamino A ir jiems reikia natūralių karotenoidų.
Nėščioms ir maitinančioms patėlėms vitaminų papildai tampa ne tik pagalba, bet būtinybe. Laime pasirodo tikrų stebuklų – šuniukai gimsta sveikesni, motina greičiau atsigauna.
Augantiems šuniukams, kurių skeletas formuojasi, yra kritiškai svarbu gauti pakankamai vitamino D ir kalcio. Jų trūkumas gali lemti visam gyvenimui – kreivi kaulai, silpnos sąnarios, nuolatinės traumų.
Vyresnio amžiaus šunims vitaminai padeda sulėtinti senėjimo procesą. Antioksidantai – vitaminai E ir C – kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie greitina ląstelių senėjimą.
Ko ieškoti vitamino papilduose?
Rimtas gamintojas visada nurodo tikslią sudėtį, vitamino formą ir kilmę. Jei etiketėje matote tik „vitaminų kompleksas” be detalių – tai raudonas signalas.
Geros kokybės papildai dažnai turi ne tik vitaminus, bet ir mineralus – cinklį, seleną, manganu. Tai būtina, nes vitaminai ir mineralai veikia sinergiškai – vienas be kito neįsisavinamas.
Forma taip pat svarbi. Kai kurie šunys nevalgo tablečių, todėl milteliai ar skystas vitaminas tampa sprendimu. Kiti mėgsta skanėstų pavidalo vitamino – tada priėmimas tampa ne kova, o malonumu.
Maksui istorija turėjo laimingą pabaigą
Po trijų savaičių vartojant kokybiškų vitaminų papildų šunims, Laima pastebėjo pokyčius. Pirmiausia Maksas pradėjo labiau domėtis maistu. Po mėnesio – kamuolys vėl tapo įdomiausiu dalyku pasaulyje. Po dviejų mėnesių – veterinaras nustebo pamatęs kraujo tyrimo rezultatus: „Kas pasikeitė? Visi rodikliai tapo idealūs.”
Laima sako, kad labiausiai džiaugiasi ne rodikliais, o tuo, kad Maksas vėl jaučiasi jaunu. Jis vėl lekia į kiemų, šuoliuoja į baseiną ir žaidžia su kaimyniniais šuniukais tarsi jam būtų ne aštuoneri, o dveji metai.
Vitaminų papildai nėra stebuklingas vaistas. Bet kartu su kokybisku maistu ir dėmesiu šuns poreikiams, jie gali padaryti tai, ką dažnai vadina stebuklų – grąžinti augintiniui energiju, sveikatą ir gyvenimo džiaugsmų.
Juk kas gi gali būti svarbiau už savo keturkojo draugo šypseną ir laimingai besisukantį uodegų?
