Kai žmogus tampa vadovu mažoje bendrijoje, viskas dažnai atrodo paprasta. Tu juk „tas pats žmogus“, kuris kūrė idėją, kalbėjo su klientais, siuntė sąskaitas. Tik dabar atsiranda naujas vaidmuo: MB vadovas. Ir su tuo vaidmeniu atsiranda dalykai, kurie užklumpa net tuos, kurie labai tvarkingi.
Blogiausia dalis čia yra ne pareigos. Blogiausia dalis yra netikėtumas. Kai ateina pirmas rimtesnis klausimas iš partnerio, banko ar kliento, o tu staiga supranti: „o kur mano dokumentai, kur mano įgaliojimai, kas čia turi būti?“
Kodėl vadovo pareigos pasijunta būtent tada, kai mažiausiai norisi
Vadovo atsakomybė dažniausiai išlenda ne tada, kai viskas gerai, o tada, kai kažkas stringa. Klientas vėluoja apmokėti, tiekėjas neatveža, darbuotojas supainioja laikus, partneris prašo pasirašyti, bankas užduoda papildomą klausimą.
Ir tu, kaip žmogus, nori greito sprendimo. Tu nori baigti, judėti toliau. Bet čia ir prasideda rizika: jei dokumentai padriki, sprendimai tampa nervingi. Nervingi sprendimai dažnai kainuoja daugiau nei viena valanda, kurią būtum skyręs tvarkai pirmą savaitę.
Įgaliojimai: ką vadovas realiai gali, o ko geriau nedaryti „iš įpročio“
MB vadovas dažnai galvoja, kad gali viską, nes jis juk vadovas. Praktikoje daug kas remiasi tuo, kaip yra sutarta ir kaip tai įforminta. Kartais užtenka vieno neaiškaus momento, ir tu jau aiškiniesi, ar tikrai turėjai teisę pasirašyti, ar tikrai taip buvo sutarta.
Paprastas patarimas: pasidaryk aiškų „aš galiu“ sąrašą savo galvoje. Dar geriau, pasidaryk jį dokumentuose.
Čia padeda labai žemiški dalykai:
- aiškus vadovo paskyrimo patvirtinimas, kad nebūtų dviprasmybių
- tvarka, kas pasirašo sutartis ir iki kokių sumų
- aiškus sprendimų kelias, kai yra keli nariai ir nuomonės išsiskiria
- atskiras sprendimas dėl banko, sąskaitų valdymo, prisijungimų
Skamba nuobodžiai, bet kai ateina pirmas „o kas čia pas jus atsakingas?“, tu nori turėti atsakymą per 10 sekundžių, o ne per tris dienas.
Dokumentai, kurie sutaupo nervų, kai prasideda darbas
Pirmą dieną dažnas žmogus nori kuo greičiau pradėti parduoti. Tai natūralu. Bet geras startas yra tas, kuriame tu turi bent minimalų pagrindą, kad galėtum judėti greitai ir ramiai.
Aš esu matęs situaciją, kai žmogus turėjo puikų klientą, bet prarado savaitę vien dėl to, kad neturėjo paruoštų dalykų pasirašymui. Klientas norėjo sutarties, norėjo aiškių sąlygų, norėjo atsakomybės. O vadovas turėjo tik gerą norą ir žinutę „tuoj atsiųsiu“.
Jei nori startuoti stipriai, nuo pirmos dienos verta turėti:
- vadovo paskyrimo dokumentą ir aiškią rolę, kas už ką atsako
- sutarties šabloną su klientu, kad nereikėtų kiekvieną kartą kurti nuo nulio
- sąskaitų išrašymo tvarką, kad nebūtų chaoso mėnesio gale
- įmonės duomenų rinkinį vienoje vietoje, kad nereikėtų jų medžioti po laiškus
Čia nėra apie „popierius dėl popierių“. Čia apie tavo laiką ir tavo miegą.
Kas dažniausiai sugriauna tvarką: ne blogi ketinimai, o tempas
Mažoje bendrijoje vadovas dažnai daro viską pats. Tu vienu metu esi pardavėjas, vadybininkas, kartais net ir klientų aptarnavimas. Tokiam ritmui tvarka dažnai atrodo kaip prabanga. Kol neprasideda mėnesio pabaiga, kai tu bandai prisiminti, kas buvo apmokėta, kas liko, kas žadėjo, kas dingo.
Čia padeda vienas paprastas įprotis: susikurti vietą, kur dokumentai ir sprendimai gula iš karto. Ne „kai turėsiu laiko“, o kai tai įvyksta. Tada MB vadovas nejaučia, kad viskas laikosi ant atminties, nes atmintis pavargsta.
Kada verta kreiptis pagalbos ir kodėl tai nėra silpnumas
Yra žmonių, kurie viską pasidaro patys. Ir tai gerai. Tik kartais „pasidariau pats“ virsta „pasidariau du kartus“. Nes vieną kartą padarei kaip supratai, o kitą kartą taisai, nes kažkas paprašė, patikslino, grąžino.
Jeigu nori ramios pradžios, verta turėti žmogų ar komandą, kuri padeda susidėti pamatus: dokumentus, tvarką, aiškumą. Tada tu gali daryti tai, kas tau sekasi geriausiai: dirbti su klientais ir auginti pajamas, o ne spėlioti, ar viskas gerai sutvarkyta.
Nes vadovas nėra tas, kuris viską daro vienas. Vadovas yra tas, kuris pasidaro taip, kad verslas važiuotų, net kai jis pavargęs. Ir jo pirmos dienos sprendimai dažnai lemia, ar po pusmečio jis jausis laisvas, ar prispaustas.
