Močiutė laikė auksinius auskarukus skaroje, užkištoje už spintos. Senelis turėjo monetą, kurią rodydavo tik per šventes. Tai nebuvo investicijos – tai buvo saugumas, kurį galėjai paliesti rankomis. Dabar, praėjus kartai, ši logika vėl tampa aktuali.
Kai bankai buvo priešai
Vyresnioji karta Lietuvoje augo su atmintimi, kurios jaunimas neturi. Pinigų reformos, kurios per naktį nuvertino santaupas. Bankai, kurie tiesiog užsidarė. Indėliai, kurie išgaravo.
Ši patirtis įrašyta genetinėje atmintyje. Todėl mūsų seneliai nepasitikėjo sistema – jie pasitikėjo tuo, ką galėjo paslėpti, perkelti, išsaugoti nepriklausomai nuo valdžios sprendimų.
Auksas buvo ne turtuolių užgaida. Tai buvo paprasto žmogaus draudimo polisas.
Karta, kuri pamiršo
Devintajame ir pirmajame dešimtmečiais viskas atrodė kitaip. Bankai – stabilūs. Indėliai – apdrausti. Infliacija – valdoma. Kam laikyti metalą, jei pinigai dirba sąskaitoje?
Ištisa karta užaugo tikėdama, kad sistema veikia. Kad pinigų vertė išlieka. Kad „taip blogai” niekada nebus.
2008-ieji sukrėtė šį tikėjimą. 2020-ieji – dar labiau. O 2022-ųjų infliacija, kai kainos augo greičiau nei bet kas prisiminė, privertė daugelį permąstyti tai, ką seneliai žinojo instinktyviai.
Naujas susidomėjimas senu turtu
Investavimas į auksą šiandien atrodo kitaip nei prieš dvidešimt metų. Tai nebe numizmatų hobis ar oligarchų privilegija. Tai vidutinės klasės strategija.
Jauni tėvai, turintys mažų vaikų, pradeda galvoti kitaip. Ne tik apie pensijų fondus ir indeksus – apie tai, ką galėtų perduoti vaikams nepriklausomai nuo to, kas nutiks ekonomikoje ar politikoje.
Viena moneta per metus. Nedidelis luitas gimtadienio proga. Per dvidešimt metų – apčiuopiamas turtas, kuris nepriklauso nuo jokios sistemos.
Kodėl fizinis, ne popierinis
Galima investuoti į auksą biržoje – ETF fondai, ateities sandoriai, akcijos aukso kasyklų. Tai patogu, likvidu, modernu.
Bet tai nėra tas pats.
Investicinis auksas – fizinės monetos ir luitai – turi savybę, kurios neturi joks popierius: jis egzistuoja nepriklausomai. Jokia sistema negali jo „užšaldyti”. Joks bankas negali atsisakyti jį grąžinti. Jokia programinė klaida negali jo ištrinti.
Skamba paranojiškai? Galbūt. Bet paklauskite ukrainiečių, kurie 2022-ųjų vasarį turėjo valandą susikrauti daiktus. Kas buvo vertingiausia? Ne banko kortelė – ne visur ji veikė. Ne popieriai – niekas jų nepriėmė. Auksas keliavo kišenėje ir išlaikė vertę bet kurioje pasaulio vietoje.
Šeimos pokalbis, kurio niekas nepradeda
Tėvai kalba su vaikais apie daugelį dalykų. Apie mokslą, darbą, santykius. Bet apie pinigus – retai. Apie ilgalaikį turtą – dar rečiau.
„Mano tėvai niekada nepasakojo apie savo finansus”, – prisimena 45-erių Vilnietis Rolandas. „Kai jie mirė, radome stalčiuje banknotų, kurie jau nebeegzistavo. Niekas nesiteikė paaiškinti, kas vertinga, o kas ne.”
Auksas šioje vietoje yra unikalus. Jis nepasensta. Jo nereikia „pervesti” į naujas sistemas. Moneta, nukalta prieš šimtą metų, verta tiek pat – ar daugiau – nei šiandien nukalta.
Tai turtas, kurį galima palikti be instrukcijų. Vaikas, atsidaręs dėžutę po dešimties metų, supras, ką laiko rankose.
Kiek reikia pradėti
Vienas didžiausių mitų – kad auksas skirtas turtingiesiems. Kad reikia pirkti kilogramais, kitaip neverta.
Realybė kitokia. Vienos unijos moneta – apie 100–150 eurų. Vieno gramo luitas – dar pigiau. Tai ne didesnė suma nei vidutinė dovana gimtadieniui.
Skirtumas tas, kad ši dovana nepraras vertės. Nepasens. Netaps nemadinga.
Kai kurios šeimos pradėjo tradiciją: krikštynoms – moneta. Gimtadieniui – luitas. Per aštuoniolika metų susikaupia kolekciją, kuri gali padėti pradėti suaugusį gyvenimą – studijoms, būstui, verslui.
Praktiniai klausimai
Kur laikyti? Seifas namuose, banko saugykla, specializuotos saugojimo įmonės. Kiekvienas variantas turi privalumų ir kainą.
Kaip pirkti? Tik iš patikimų, licencijuotų pardavėjų, su sertifikatais ir garantijomis. Skelbimų portalai – rizika gauti padirbinį.
Kada parduoti? Idealiu atveju – niekada. Auksas nėra spekuliacijos objektas. Tai saugykla, ne kazino.
Kai skaičiai nustoja veikti
Investicijų pasaulis mėgsta skaičiuoti: grąža, rizika, standartinis nuokrypis. Auksas šiuose modeliuose atrodo keistai – jis neduoda dividendų, nemoka palūkanų.
Bet yra dalykų, kurių skaičiai nepamatuoja. Ramybė žinant, kad dalis turto egzistuoja fiziškai. Galimybė perduoti kažką apčiuopiamo vaikams. Nepriklausomybė nuo sistemų, kurios gali sugesti.
Mūsų seneliai to nesakė sudėtingais žodžiais. Jie tiesiog žinojo.
Galbūt laikas prisiminti.
