Jis visai neseniai dūkavo, uodė žolę ir žaidė su savo mėgstamu kamuoliuku. O dabar – liūdnas, susigūžęs kampe. Nuoširdžiai tikiesi, kad tai – paprastas skrandžio sutrikimas. Bet jei išgirsti iš veterinaro žodį parvovirusas, prasideda tikras išbandymas ne tik gyvūnui, bet ir šeimininkui.
Parvovirusas – kas tai per liga?
Tai viena iš sunkiausių ir greičiausiai progresuojančių virusinių ligų, kuri paveikia daugiausia jaunus šunis. Užtenka vos kelių dienų, kad šuo atsidurtų ant ribos. Virusas atakuoja žarnyną, silpnina imuninę sistemą, sukelia kraujavimą iš žarnų ir stiprų dehidratavimą.
Liga dažniausiai plinta kontaktuojant su užsikrėtusio gyvūno išmatomis, užterštais paviršiais, batais ar net rankomis. Virusas nepasiduoda įprastai aplinkos įtakai – jis gali išgyventi net keletą mėnesių ir būti aktyvus ilgesnį laiką.
Pirmieji ženklai – kada nereikia laukti
Svarbiausia – nepraleisti pirmųjų požymių. Dažniausiai pradžia būna „nekalta“: šuo tampa vangus, atsisako ėsti. Tačiau per kelias valandas situacija gali smarkiai pablogėti.
Dažni požymiai:
Vėmimas (dažniausiai stiprus, putotas ar su tulžimi)
Viduriavimas (dažnai su krauju arba aštriu, nemaloniu kvapu)
Karščiavimas arba žema temperatūra
Staigus silpnumas
Jei pastebi bent du šiuos požymius, neverta laukti. Laikas tampa pagrindiniu veiksniu – kuo greičiau pradėtas gydymas, tuo daugiau šansų išgyventi.
Kaip atrodo gydymas?
Nėra stebuklingos tabletės, kuri išgydo parvovirusą. Gydymas dažniausiai vyksta stacionare – lašinės, antibiotikai, priešvėmiminiai vaistai, elektrolitų atstatymas. Visa tai – siekiant padėti kūnui išgyventi ir kovoti su virusu savo jėgomis.
Gydymas gali trukti kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo to, kaip greitai pavyko sureaguoti ir kokia stipri gyvūno imuninė sistema. Deja, kai kuriais atvejais, net ir laiku pradėtas gydymas nesuteikia garantijos.
Prevencija – tavo geriausia apsauga
Vakcina nuo parvoviruso yra pagrindinis būdas apsaugoti savo augintinį. Skiepijimas pradedamas nuo 6–8 savaičių amžiaus, o paskui kartojamas pagal veterinaro sudarytą grafiką. Verta nepamiršti, kad šuniukai tarp skiepų dar nėra pilnai apsaugoti, tad socializaciją reikėtų pradėti atsargiai.
Net jei šuo paskiepytas, higiena išlieka esminė – nenešk namo purvino apavo iš šunų parko, venk kontaktų su nežinomos būklės gyvūnais. Ir nuolat stebėk savo šuns elgesį – jis pasako daugiau nei atrodo.
Ką dar verta žinoti?
Daugiau informacijos apie viruso plitimą, gydymo naujienas ir profilaktiką gali rasti portale https://www.medicinosnaujienos.lt/. Tai patikimas šaltinis, kuriame veterinarai dalijasi įžvalgomis ir praktiniais patarimais, pritaikytais tikroms situacijoms.
Parvovirusas – ne nuosprendis, jei sureaguoji laiku. Ir jei kartą tai išgyvenai – žinai, koks svarbus tampa laikas, budrumas ir meilė, kurią jauti savo šuniui. Tai ne tik liga. Tai išbandymas. Ir tu gali padėti jam jį įveikti.
