Įsivaizduok situaciją. Stovi prie savo automobilio, raktai – salone, o telefonas rankoje rodo paskutinį numerį, kuriuo ką tik skambinai. Avarinis automobilio atrakinimas skambėjo kaip greita išeitis. Atvažiavo meistras, kelios minutės – ir durys atidarytos. Bet kai viskas baigiasi, pastebi, kad spyna braižyta, rankenėlė kabo, o durys nebesidaro sklandžiai.
Ką tada daryti? Ar kaltas tu, nes iškvietei? Ar paslaugos teikėjas, kuris „tik padėjo“? Kur ta riba, kai profesionali pagalba tampa problema?
Ne kiekvienas, kas atrakina, žino, ką daro
Šito verslo esmė – pasitikėjimas. Žmogus kviečia meistrą prie savo automobilio, atveria galimybę prieiti prie jo turto, dažnai – net nepatikrinęs, kas atvyksta. Ir kai darbas padaromas gerai, viskas baigiasi paprastai. Tačiau jei spyna sugadinama, viskas pasisuka kita linkme.
Pasitaiko atvejų, kai meistras net neturi oficialios veiklos. Dirba „pagal skambutį“, nei čekio, nei garantijos, nei dokumento. Tokiu atveju įrodyti kaltę tampa beveik neįmanoma. Jei nėra jokių įrašų, net nufotografuoto numerio – tiesiog lieki su sugadinta spyna ir papildomomis išlaidomis.
Kada atsakomybė pereina paslaugos teikėjui?
Jeigu už automobilio atrakinimą buvo sumokėta oficialiai – su sąskaita ar bent jau bankiniu pavedimu – paslaugos teikėjas tampa atsakingas už tai, kaip atliktas darbas. O jei buvo susitarta, kad atrakinimas bus be žalos, o po jo visgi pastebėjai pažeidimą – turi pagrindą reikšti pretenziją.
Sudėtingiau, kai trūksta įrodymų. Meistras gali sakyti, kad spyna jau buvo pažeista. Kad konstrukcija sena. Kad šaltis padarė savo. Ir jei pats prieš atvykimą nefiksavai automobilio būklės – situacija tampa žodinė kova, kurioje laimi ne visada tiesa.
Ką sako įstatymai?
Pagal bendrąją civilinę praktiką, jeigu paslauga buvo teikiama už atlygį, teikėjas turi pareigą ją atlikti kokybiškai. Sugadinimas – tai pasekmė, kurią turi padengti paslaugos vykdytojas. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei yra aišku, kas ir kada tą žalą padarė.
Jei neturi nieko raštu, atsakomybė praktiškai nedingsta, bet tampa neįrodoma. Ir tuomet belieka viena – taisytis savo lėšomis, o kaltininkas lieka be atsakomybės.
Reputacija – tikra meistro garantija
Dažniausiai atsakomybė net neina iki teismų. Viskas sprendžiama žmoniškai – jei paslaugos tiekėjas profesionalus, jis pasirūpina netikėtai atsiradusiu gedimu. Tokie meistrai net patys siūlo atlyginti, jei kažkas nepavyko.
Verta žiūrėti, kaip paslaugos reklamuojamos. Ar nurodytas atsakomybės draudimas. Ar parašyta, kad „be žalos“ – ir ar ta žala vėliau pripažįstama. Profesionalai niekada neslepia savo tapatybės. Turi įmonę, kontaktus, socialinius įrašus, veidą.
O ten, kur nežinai, kas atvyks, dažnai išvažiuoja problemų daugiau nei buvo atvykus.
Kaip apsisaugoti prieš atrakinimą?
Yra keli būdai, kurie padeda išvengti ginčų, jei po automobilio atrakinimo paaiškėja, kad kažkas sugadinta. Prieš meistrui atvykstant, verta nufotografuoti spyną ir dureles, ypač jei tai brangesnė ar naujesnė mašina. Tai neparanoja – tai apsauga. Ir net jei niekas neįvyks, turėsi ramybę.
Taip pat pasiteirauk, ar darbas bus atliktas be pažeidimų. Jei pasakoma „visada be žalos“ – tai jau yra pažadas. O pažadą galima vertinti kaip sutarties dalį, net jei ji buvo žodinė.
Jei tik įmanoma – atsiskaityk pavedimu. Net nedidelė suma per banką palieka pėdsaką. Ir tai gali būti tavo įrankis, jei situacija pablogėja.
Automobilio atrakinimas – tai pagalba, kuri dažnai ateina netikėtai. Bet kuo daugiau žinai prieš, tuo mažiau nervų po. Patyrę meistrai žino, kad svarbu ne tik patekti į automobilį, bet ir išeiti taip, kad nepaliktum jokių žymių. O klientui svarbu žinoti, kad kartais už skubų veiksmą slepiasi vėliau brangiai kainuojantis remontas.
