Ar saulės elektrinė veikia, kai dangus pilkas? Tai vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda gyventojai, svarstantys investiciją į saulės elektrinę. Lietuvoje žiemos trunka ilgai, o debesuotų dienų net ir pavasarį ar rudenį netrūksta. Tad natūralu norėti sužinoti, kaip veikia saulės baterijos, kai šviesos – per mažai, o elektros poreikis išlieka stabilus. Ir ar tokiomis dienomis gali padėti energijos kaupikliai.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad saulės moduliai generuoja elektrą ne tik tada, kai dangus giedras. Jie reaguoja į šviesą, o ne tiesioginius spindulius, tad net esant debesuotam orui, kai šviesa išsklaidyta, modulis vis tiek gamina elektrą – tiesiog mažesniu intensyvumu.
Kiek elektros pagaminama per debesuotą dieną?
Įprastą giedrą vasaros dieną 10 kW galios elektrinė Lietuvoje gali pagaminti apie 55–60 kWh energijos. Tuo tarpu debesuotu oru tas pats įrenginys pagamina tik 10–20 % įprasto kiekio – tai būtų apie 6–12 kWh per dieną. Skirtumas didžiulis, tačiau jis priklauso nuo debesuotumo lygio: jei debesys tankūs ir tamsūs, generacija gali nukristi ir iki 5 %, o jei dangus pilkas, bet pakankamai šviesus – išlieka bent 15 % efektyvumas.
Vidutiniškai debesuotomis dienomis elektrinės generuoja apie 10 kWh per dieną, o tai gali padengti nedidelio namų ūkio bazines elektros sąnaudas: šaldytuvą, LED apšvietimą, Wi-Fi maršrutizatorių, televizorių ir mažos galios buitinius įrenginius. Visgi, didesnių apkrovų, tokių kaip skalbyklė, vandens šildytuvas ar šilumos siurblys, tokia energija paprastai nebepatempia. Tuomet tenka naudotis kaupikliais arba tinklo energija.
Kada ir kiek verta kaupti?
Kaupiklių nauda debesuotomis dienomis atsiskleidžia tuomet, kai dieną sugeneruojama mažai energijos, bet naktį vis tiek reikia ją naudoti. Tarkime, per šviesią vasaros dieną elektrinė pagamina 50 kWh, o suvartojama tik 20. Likusi dalis eina į tinklą, bet jei turite 10 kWh talpos bateriją – jūs galite „pasilaikyti“ dalį tos perteklinės energijos ir naudoti ją vakarais ar naktį. Tą dieną, kai pagaminama tik 10 kWh, kaupiklis tampa rezervu, iš kurio semiatės.
Skaičiuojant praktiškai: jei vidutinis namų ūkis Lietuvoje suvartoja apie 15 kWh per parą, o debesuotą dieną pagaminama vos 8–10 kWh, kaupiklis turintis bent 5–7 kWh talpos gali padengti šį trūkumą. Tai reiškia, kad dienos metu pagamintą mažą kiekį jūs galite išsaugoti vakaro poreikiams.
O jei prieš tai buvo giedros dienos – baterija bus buvusi pilnai įkrauta ir padės išgyventi net keletą apsiniaukusių dienų be poreikio imti energiją iš tinklo.
Kaip planuoti, kad efektyvumas būtų maksimalus?
Svarbiausias veiksnys – ne tik turėti kaupiklį, bet ir teisingai jį integruoti. Pavyzdžiui, jei turite per mažos talpos bateriją – ji labai greitai prisipildo net esant debesuotai dienai, bet nakties neišlaiko. O jei baterija labai didelė, bet inverteris – per silpnas, sistema tiesiog nespėja jos efektyviai pakrauti.
Optimalus sprendimas yra derinti elektrinės galią su vartojimo įpročiais ir orų sezoniškumu, pavyzdžiui, žiemą rinktis strategiją „saugoti, o ne parduoti“, o vasarą – „gamyba prioritetas“.
Kai kurie išmanieji energijos kaupikliai verslui net leidžia suprogramuoti, kada naudoti sukauptą energiją, pavyzdžiui, tik vakare, kai tinklo energija tampa brangiausia. Tai ypač naudinga dabar, kai elektros kaina vis dažniau kinta valandomis, o piko metu gali būti net dvigubai didesnė nei vidutinė.
Ar tai apsimoka finansiškai?
Skaičiuojant ekonomiškai, kaupiklio atsipirkimas priklauso nuo to – kiek jis padeda išvengti brangios tinklo energijos naudojimo. Jei tinklo kaina siekia 20 ct/kWh, o kaupiklis padeda sutaupyti bent 8 kWh per parą – tai jau 1,60 € per dieną. Per mėnesį – beveik 50 €, o per metus – virš 500 €. Jei kaupiklis kainavo 3000–4000 € – jis atsiperka per 6–7 metus. Žinoma, tai priklauso nuo elektros rinkos svyravimų, bet tendencijos rodo, kad savarankiškumas tampa vis aktualesnis.
Debesuotomis dienomis kaupiklis tarsi ištiesia pagalbos ranką. Kai gamyba maža – jis leidžia nejausti skirtumo ir naudotis elektra taip pat komfortiškai, kaip ir saulėtomis dienomis. Dėl to saulės elektrinė tampa ne tik sezoniniu sprendimu, bet ištisus metus veikiančia sistema, kuri reaguoja į gamtą, bet tarnauja žmogui.
