Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi reikšmingi pokyčiai laidojimo kultūroje – tradicines daugiašimtmetės laidojimo tradicijas pamažu keičia modernios tendencijos ir nauji požiūriai. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kremavimo paslauga pasinaudojo 27% daugiau lietuvių nei ankstesniu laikotarpiu.
Kremavimas tampa vis populiaresnis
Nors Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur kremavimas sudaro iki 80% visų laidotuvių (pavyzdžiui, Švedijoje – 79%, Šveicarijoje – 85%), tačiau tendencija aiški – vis daugiau žmonių renkasi šią alternatyvą.
„Prieš dešimtmetį kremavimą rinkdavosi vos 5-7% žmonių, dabar šis skaičius išaugo iki 25-30%,” – teigia laidojimo paslaugų asociacijos atstovas. „Didžiuosiuose miestuose šie skaičiai dar aukštesni.”
Ekspertai pastebi, kad laidojimo ir kremavimo paslaugos Lietuvoje sparčiai modernizuojasi, prisitaikydamos prie kintančių gyventojų poreikių. Krematoriumų skaičius išaugo nuo vieno 2011 metais iki keturių šiuo metu.
Kas lemia pokyčius?
Sociologai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, lemiančių laidojimo kultūros pokyčius:
1. Urbanizacija
Lietuvai toliau urbanizuojantis, vis daugiau žmonių nebeturi glaudaus ryšio su savo gimtosiomis vietomis ir protėvių kapais. Laidojimas miesto kapinėse dažnai susijęs su papildomomis problemomis – vietos trūkumu, didesne kaina, sudėtingesne prieiga kapams lankyti.
2. Demografiniai pokyčiai
„Emigracija taip pat daro įtaką – kai artimieji gyvena užsienyje ir negali reguliariai lankyti kapo, kremavimas tampa praktiškesniu sprendimu,” – aiškina sociologė. Ji pabrėžia, kad naujos kartos požiūris į tradicijas keičiasi, o jaunesni žmonės dažniau ieško alternatyvių atsisveikinimo būdų.
3. Aplinkosauginiai aspektai
Ekologinis sąmoningumas taip pat tampa svarbiu faktoriumi renkantis laidojimo būdą. „Žaliojo laidojimo” koncepcija, apimanti biologiškai skaidžius karstus, memorialinius sodus vietoj įprastų kapinių, pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje.
Naujos laidotuvių formos
Šiuo metu Lietuvoje pastebimos kelios išskirtinės tendencijos:
Personalizuotos ceremonijos: Standartines religines apeigas vis dažniau papildo ar net pakeičia individualiai pritaikytos ceremonijos, atspindinčios velionio asmenybę, pomėgius ir vertybes.
Memorialiniai sodai: Vilniuje ir Klaipėdoje kuriami specialūs memorialiniai sodai, skirti išbarstyti kremacijos pelenus arba palaidoti juos biologiškai skaidžiose urnose.
Skaitmeninės atminties elementai: Vis daugiau kapų turi QR kodus, kuriuos nuskenavę lankytojai gali pamatyti mirusiojo nuotraukas, biografiją ar net vaizdo įrašus.
Trumpesnis šarvojimas: Tradicinis 3 dienų šarvojimas trumpėja – dabar vidutinė šarvojimo trukmė siekia 1,3 dienos.
Teisinis reguliavimas nespėja su tendencijomis
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinis teisinis reguliavimas nėra visiškai pritaikytas naujiems laidojimo būdams. Pavyzdžiui, pelenų išbarstymas gamtoje Lietuvoje vis dar yra griežtai reglamentuojamas, o kai kuriais atvejais – praktiškai neįmanomas.
„Teisėkūra šioje srityje atsilieka nuo realių poreikių,” – teigia laidojimo paslaugų ekspertas. „Dabartiniai įstatymai buvo kurti tradiciniu laidojimu pagrįstai praktikai.”
Aplinkos ministerijos atstovai informuoja, kad šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų liberalizuoti pelenų išbarstymo tvarką, kaip tai jau padaryta daugelyje Europos šalių.
Finansinis aspektas
Finansiniai aspektai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nors kremavimas dažnai laikomas ekonomiškesne alternatyva, ekspertai pabrėžia, kad kaina priklauso nuo daugelio faktorių.
„Paprastas kremavimas be papildomų ceremonijų gali būti 20-30% pigesnis už tradicinį laidojimą,” – sako finansų ekspertas. „Tačiau įtraukiant visas paslaugas, įskaitant urną, atsisveikinimo ceremoniją ir pelenus laikančias nišas kolumbariumuose, kaina gali prilygti tradicinėms laidotuvėms ar net jas viršyti.”
Religiniai aspektai
Katalikų bažnyčios pozicija taip pat turi įtakos laidojimo kultūros kaitai Lietuvoje. Nors dar prieš kelis dešimtmečius Katalikų bažnyčia nepritarė kremavimui, šiandien oficiali pozicija yra pakitusi – kremavimas leidžiamas, jei jis nepaneigia tikėjimo kūno prisikėlimu.
„Bažnyčios požiūrio kaita šiuo klausimu reikšmingai prisidėjo prie kremavimo populiarėjimo tarp tikinčiųjų,” – pastebi religijotyrininkas.
Ateities perspektyvos
Ekspertai prognozuoja, kad ateinančiais dešimtmečiais kremavimo procentas Lietuvoje gali pasiekti 50-60%. Taip pat tikimasi daugiau inovacijų laidojimo kultūroje:
- Ekologiškų, anglies pėdsaką mažinančių laidotuvių augimas
- Virtualiųjų atminimo erdvių plėtra
- Naujų memorialinių erdvių, nepanašių į tradicines kapines, kūrimas
- Dirbtinio intelekto pritaikymas gedulo procese (virtualūs pokalbiai su mirusiaisiais, atminties išsaugojimas)
„Matome, kad laidotuvių kultūra Lietuvoje keičiasi kartu su visuomene. Tai natūralus procesas, atspindintis platesnį mūsų vertybių, prioritetų ir gyvenimo būdo pokytį,” – apibendrino sociologė.
