Yra toks jausmas, kai nuomojies automobilį ir viskas atrodo tvarkoj… iki momento, kai ekrane pamatai pasiūlymą „pilnas draudimas“. Suma per dieną šokteli, ir galvoje pradeda suktis dvi mintys: „geriau ramiai miegosiu“ ir „ar man čia bando įkišti dar vieną mokestį?“.
Tiesa paprasta: pilnas draudimas kartais išgelbsti, o kartais tiesiog sudegina pinigus. Problema ta, kad žmonės dažnai perka jį iš baimės, o ne iš logikos. O kai perki iš baimės, dažnai permoki.
Šitam straipsnyje be sausų terminų: kada pilnas draudimas nuomai yra protingas, kada galima išsiversti be jo, ir kur dažniausiai žmonės paslysta.
Kas realiai yra „pilnas draudimas“ nuomoje (ir kodėl pavadinimas dažnai apgauna)
„Pilnas draudimas“ skamba taip, lyg tu būtum neliečiamas. Lyg galėtum pastatyti automobilį prie prekybos centro, grįžti ir net jei kažkas įbrėžė duris, tau viskas vienodai.
Bet realybėje pilnas draudimas dažnai reiškia vieną dalyką: mažesnę tavo atsakomybę. Kartais – iki nulio, kartais – iki mažos sumos. O kartais yra išimčių, kurios suvalgo tą „pilnumą“.
Todėl pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: tu perki ne stebuklą, tu perki mažiau rizikos. Ir čia jau prasideda logika.
Kada pilnas draudimas tikrai verta (net jei atrodo brangu)
Yra situacijų, kur pilnas draudimas veikia kaip psichologinis palengvėjimas, o kartu ir finansiškai apsaugo. Tokiais atvejais jis ne „papildomas mokestis“, o normalus pasirinkimas.
1) Kai važiuosi ten, kur parkavimas yra loterija
Dideli miestai, senamiesčiai, siauri kiemai, daug automobilių, mažai vietos. Ten įbrėžimas atsiranda labai paprastai. Kartais net nežinai kada. Grįžti prie automobilio ir matai naują „liniją“ ant durų.
Pilnas draudimas čia dažnai leidžia gyventi ramiau, nes tokiose vietose rizika reali.
2) Kai kelionė ilga ir nuvažiuosi daug kilometrų
Kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau situacijų: autostrados, sustojimai, degalinės, parkingai, žvyrkeliai, kelio remontai. Nuovargis irgi daro savo.
Jei kelionė savaitė ar ilgiau ir maršrutas intensyvus, pilnas draudimas dažnai pasiteisina vien dėl to, kad per tą laiką „visko gali nutikt“.
3) Kai automobilis tau yra kritiškai svarbus ir nenori jokio streso
Yra žmonių, kuriems nuomotas automobilis yra tiesiog transportas. O yra žmonių, kuriems jis yra planas: susitikimai, darbai, šeimos reikalai, skrydis, grafikas.
Jei tu esi iš tų, kuriems bet koks konfliktas dėl įbrėžimo sugriautų nuotaiką, pilnas draudimas dažnai vertas vien dėl nervų.
4) Kai vairuosi neįprastomis sąlygomis
Kalnai, slidūs keliai, žiema, stiprus lietus, nežinomos vietovės. Net jei vairuoji gerai, aplinka gali būti klastinga. O nuomos istorijos dažniausiai prasideda nuo „aš tik truputį…“.
Tokiose sąlygose pilnas draudimas dažnai veikia kaip apsauga nuo brangios pamokos.
Kada pilnas draudimas dažniau būna pinigų deginimas
Dabar ta dalis, kurią žmonės dažnai nori išgirsti, nes visi nenori permokėti. Ir taip, būna situacijų, kai pilnas draudimas yra daugiau emocija nei nauda.
1) Kai nuomojies trumpam, važinėsi mažai ir viskas aišku
Jei nuomojies 1–2 dienoms, mieste, su aiškiu maršrutu, be chaoso, rizika mažesnė. Ypač jei automobilį statysi saugiose vietose ir nekilsi į kalnus.
Tokiu atveju pilnas draudimas gali kainuoti tiek, kad pabaigoje galvoji: „aš sumokėjau už ramybę, kurios net neprireikė“.
2) Kai esi įsitikinęs, kad tavo bazinis draudimas jau uždengia daug ką
Kartais nuomos pasiūlyme jau būna normalus draudimas, tik su tavo atsakomybės dalimi. Jei ta atsakomybės suma tau nėra baisi ir tu gali ją pakelti, pilnas draudimas gali būti perteklinis.
Čia svarbiausia ne „ar draudimas yra“, o kiek tu realiai rizikuoji savo pinigais.
3) Kai nuomos kaina su pilnu draudimu tampa absurdiška
Būna pasiūlymų, kur bazinė nuoma atrodo normali, o pilnas draudimas prideda tiek, kad galutinis skaičius pasidaro beveik dvigubas. Tokiu atveju žmonės dažnai permoka vien dėl to, kad bijo konflikto.
Kai suma atrodo per didelė, verta stabtelėti ir įvertinti riziką realiai, o ne „kas jei“.
Didžiausias „prašaunimas“: žmonės perka pilną draudimą, bet vis tiek lieka skylės
Čia pati nemaloniausia dalis. Žmogus sumoka, jaučiasi saugus, o grąžinant pasako: „čia neįeina“. Ir tada prasideda pyktis.
Dažniausiai pasitaikančios vietos, kurios kartais būna atskirai:
- ratlankiai ir padangos
- automobilio dugnas (jei kur nors užkabinai)
- salono sugadinimai
- raktų pametimas
- neteisingas degalų grąžinimas ar kiti administraciniai mokesčiai
Todėl pilnas draudimas turi prasmę tik tada, kai tu supranti, ką jis sumažina, o ko neliečia. Ne tam, kad skaitytum romaną. Tam, kad žinotum, už ką moki.
Kaip apsispręsti per minutę: paprasta logika be nervų
Jei nori greito sprendimo, yra toks žmogiškas testas. Ne idealus, bet labai praktiškas.
Pilnas draudimas dažniau verta, jei:
- daug važiuosi, daug parkavimų, daug neaiškumo
- važiuosi ten, kur ankšta, nepažįstama, intensyvu
- nenori jokio streso ir nemėgsti ginčų
- automobilis brangesnis ir bet koks pažeidimas gali kainuoti daugiau
Pilnas draudimas dažniau pinigų deginimas, jei:
- nuoma trumpa, važiuosi mažai
- maršrutas paprastas, parkavimas aiškus
- bazinė atsakomybės suma tau nebaisi
- draudimo priedas labai didelis palyginus su nuoma
Čia svarbiausia ne gudrumas. Svarbiausia sąžiningumas su savimi: ar tu perki ramybę, ar perki baimę.
Pabaigai: pilnas draudimas nėra blogis, bet jis nėra ir automatinis „taip“
Jei pilnas draudimas leidžia tau keliauti lengvai, be įtampos, jis gali būti geras pirkinys. Bet jei jį imi vien dėl to, kad „gal kažkas nutiks“, tu labai lengvai permoki.
Protingas sprendimas dažniausiai būna toks: įvertini, kur važiuosi, kiek važiuosi, kiek tau kainuotų blogiausias scenarijus ir kiek kainuoja ramybė.
Nes auto nuoma turi būti apie kelionę, o ne apie baimę grąžinimo dieną.
