Lazeriu galima pjauti medieną, fanerą, akrilą, popierių, kartoną, tekstilę ir dalį kitų medžiagų. Tačiau tinkamumas priklauso ne tik nuo medžiagos pavadinimo – svarbi jos cheminė sudėtis, storis ir naudojamo lazerio tipas. Ypač atsargiai reikia vertinti nežinomos sudėties plastikus ir kompozitus, nes kai kurios medžiagos kaitinamos gali išskirti pavojingus skilimo produktus.
Lazerinis pjovimas vyksta be mechaninio įrankio kontakto su ruošiniu. Sufokusuotas spindulys juda pagal skaitmeninį maketą, todėl galima išgauti tiek paprastas geometrines formas, tiek sudėtingus kontūrus ir smulkias detales.
Mediena, fanera ir akrilas – dažni pasirinkimai
Mediena ir fanera yra įprastos CO₂ lazeriais pjaunamos medžiagos. Tokiu būdu gaminamos dekoracijos, raidės, maketų elementai, įvairios detalės ir kiti gaminiai. Vis dėlto pjūvio rezultatui įtakos turi medienos rūšis, tankis, storis bei natūrali struktūra. Pavyzdžiui, šakos ar tankesnės vietos gali būti pjaunamos kitaip nei likusi ruošinio dalis.
Faneros atveju svarbūs ir ją sudarantys sluoksniai bei klijai. Todėl net vienodo storio skirtingų gamintojų fanera nebūtinai bus pjaunama identiškai.
Kita plačiai lazeriais apdorojama medžiaga yra PMMA, dažniau vadinama akrilu arba organiniu stiklu. Lazeris leidžia iš akrilo išpjauti sudėtingų formų detales, raides ir kitus elementus. Tačiau akrilo nereikėtų tapatinti su visais plastikais – skirtingų polimerų reakcija į lazerio poveikį gali iš esmės skirtis.
Popierius ir tekstilė taip pat gali būti pjaunami lazeriu
Lazerinis pjovimas nėra skirtas vien kietoms plokštėms. Popierius ir kartonas gali būti naudojami pakuočių elementams, trafaretams, maketams ar dekoracijoms gaminti. Kadangi pjovimo linija valdoma skaitmeniniu būdu, patogu formuoti ir gana sudėtingus kontūrus.
Tekstilės atveju galimybės priklauso nuo konkretaus pluošto. Natūralios ir sintetinės medžiagos į šiluminį poveikį reaguoja nevienodai, todėl prieš darbą svarbu žinoti audinio sudėtį.
Būtent medžiagos identifikavimas yra vienas svarbiausių etapų prieš atliekant pjovimas lazeriu. Vien iš ruošinio išvaizdos ne visada galima patikimai nustatyti, ar jis tinkamas konkrečiai lazerinei sistemai.
Kodėl ne kiekvieną plastiką galima dėti į lazerį?
Didžiausias atsargumas reikalingas dirbant su nežinomos sudėties plastikais. Pavyzdžiui, PMMA yra įprastai lazeriu pjaunama medžiaga, tačiau PVC lazeriniam apdorojimui netinka. Trotec PVC ir kitas halogenų turinčias medžiagas įtraukia į lazeriniam apdorojimui netinkamų medžiagų sąrašą, nes proceso metu gali susidaryti pavojingų dujų ar dulkių.
Dėl tos pačios priežasties atsargiai reikia vertinti dirbtinę odą, įvairius kompozitus, laminuotas plokštes ir kitus gaminius, kurių tiksli sudėtis nėra žinoma. Išorinis sluoksnis gali atrodyti tinkamas lazeriui, tačiau gaminio viduje gali būti kitų polimerų, klijų ar dangų.
Jeigu sudėtis nežinoma, bandomasis pjūvis nėra tinkamas būdas saugumui patikrinti. Pirmiausia reikėtų nustatyti, iš ko pagaminta medžiaga, ir tik tada spręsti dėl jos apdorojimo.
Tinkama medžiaga dar negarantuoja tinkamo pjūvio
Net lazeriui saugią medžiagą ne visada galima kokybiškai perpjauti turima įranga. Rezultatui įtakos turi ruošinio storis, lazerio tipas ir galia, pasirinkti parametrai bei pageidaujama pjūvio krašto kokybė.
Todėl prieš darbą verta atsakyti į du atskirus klausimus: ar konkrečią medžiagą saugu apdoroti lazeriu ir ar naudojama įranga gali ją tinkamai perpjauti. Mediena, fanera, akrilas, popierius, kartonas bei tinkamos sudėties tekstilė yra dažni lazerinio pjovimo pasirinkimai, tačiau nežinomos sudėties plastikų ar kompozitų geriau neapdoroti tol, kol nėra patvirtinta jų sudėtis.