Vieną prarastą dantį galima atkurti keliais būdais, o implantas nėra automatiškai geriausias pasirinkimas kiekvienam pacientui. Sprendžiant tarp implanto, tilto ir kitų protezavimo variantų vertinama trūkstamo danties vieta, šalia esančių dantų būklė, dantenos, žandikaulio kaulas, sąkandis ir paciento gydymo galimybės.
Implantas: atkuriamas ir dantis, ir jo atrama
Implantas pakeičia prarasto danties šaknies funkciją, o ant jo tvirtinama restauracija. Vienas svarbiausių šio metodo ypatumų – norint atkurti vieną dantį paprastai nereikia naudoti gretimų natūralių dantų kaip tilto atramų.
Tačiau implantavimui turi būti tinkamos klinikinės sąlygos. Gydytojas vertina kaulo ir minkštųjų audinių būklę, bendrą burnos sveikatą bei kitus gydymo rezultatui reikšmingus veiksnius. Kai kuriais atvejais prieš implantavimą gali prireikti papildomų procedūrų.
Tiltas remiasi į gretimus dantis
Tradicinio tilto atveju trūkstamo danties vietą užpildo dirbtinis dantis, sujungtas su restauracijomis ant gretimų atraminių dantų. Toks variantas gali būti racionalus, kai gretimi dantys ir taip yra stipriai restauruoti arba jiems reikalingi vainikėliai.
Kita vertus, jei šalia tarpo esantys dantys yra sveiki ir mažai pažeisti, jų panaudojimas kaip tilto atramų tampa atskiru sprendimo veiksniu. Būtent todėl gydytojas turi vertinti ne vien tuščią vietą, bet ir visą aplinkinę situaciją.
| Klausimas | Implantas | Tradicinis tiltas |
| Kur yra pagrindinė atrama? | Žandikaulio kaule | Ant gretimų dantų |
| Ar naudojami šalia esantys dantys? | Paprastai ne | Taip |
| Ar reikalinga chirurginė procedūra? | Taip | Paprastai ne |
| Nuo ko priklauso pasirinkimas? | Kaulo, dantenų ir bendros situacijos | Atraminių dantų ir sąkandžio būklės |
O jeigu netinka nei implantas, nei įprastas tiltas?
Egzistuoja ir kitų protezavimo sprendimų. Tam tikrose situacijose gali būti svarstomas adhezinis tiltas ar išimama konstrukcija. Todėl konsultacijos metu verta aptarti ne tik vieną pageidaujamą metodą, bet visas realiai tinkamas alternatyvas.
Lyginant variantus aktuali ir dantų protezavimo kaina, tačiau vien pradinė gydymo suma neparodo visų skirtumų. Reikia įvertinti, kokių paruošiamųjų procedūrų reikės, kokia bus galutinė restauracija, kaip ją reikės prižiūrėti ir kokios yra konkretaus metodo klinikinės sąlygos.
Vieno danties atkūrimas todėl nėra pasirinkimas tik tarp „implanto arba tilto“. Tinkamas metodas turėtų kuo geriau atitikti konkretaus paciento burnos būklę ir leisti sukurti funkcionalią, prižiūrimą restauraciją.
