Ant stalo padėtas baltas lapas, šalia spalvoti pieštukai, o vaikas po kelių minučių jau ieško kitos veiklos. Tėvams gali kilti klausimas: kodėl piešimas jo visai nedomina? Juk dažnai būtent piešimas, spalvinimas ar lipdymas laikomi pagrindiniais vaikų kūrybiškumo lavinimo būdais.
Tačiau nenoras piešti savaime nereiškia, kad vaikui stinga vaizduotės. Vienam malonu kurti spalvomis, kitam reikia daiktų, kuriuos galima liesti, jungti, ardyti ir perstatyti. Trečiam kūryba prasideda nuo istorijos, vaidmens ar bandymo išsiaiškinti, kaip kažkas veikia. Pastebėjus šiuos skirtumus, spaudimas „nupiešk ką nors“ dažnai tampa visai nereikalingas.
Kūrybiškumas nėra gebėjimas gražiai nupiešti namą
Suaugusieji kartais kūrybiškumą vertina pagal rezultatą. Gražiai nuspalvintas piešinys atrodo kūrybiškas, o iš kelių atsitiktinių detalių pastatyta keista konstrukcija gali pasirodyti tiesiog žaidimas. Vaikui procesas atrodo kitaip.
Kai jis bando sugalvoti, kaip pastatyti aukštesnį bokštą, sujungti dvi nesuderančias dalis ar iš dėžių pasidaryti automobilį, jis kuria. Rezultatas nebūtinai turi būti gražus. Daug įdomiau tai, kad vaikas pats sugalvojo idėją ir ieškojo būdo ją įgyvendinti. Čia atsiranda labai paprasta taisyklė: verta stebėti, prie kokios veiklos vaikas grįžta savo noru. Tai dažnai pasako daugiau nei suaugusiųjų iš anksto parinktas užsiėmimas.
Kai pieštuką pakeičia konstruktoriai
Kai kuriems vaikams daug smagiau kurti trimatėje erdvėje. Jie gali ilgai dėlioti kaladėles, statyti garažus, tiltus, namus ar objektus, kurių paskirtį supranta tik patys. Būtent konstruktoriai tokiu atveju tampa savotišku piešimo pakaitalu. Idėja iš galvos perkeliama ne ant popieriaus, o į fizinę formą.
Įdomiausia stebėti momentą, kai kažkas nepavyksta. Bokštas nuvirsta. Tiltas neišlaiko žaislinio automobilio. Trūksta detalės stogui. Vaikas turi nuspręsti, ką keisti. Kartais jis viską išardo, kartais pakeičia kelias dalis, o kartais sugalvoja visai kitą paskirtį tam, ką jau pastatė.
Tokio žaidimo nereikia paversti pamoka. Jei suaugęs žmogus nuolat rodys, kur dėti kiekvieną detalę, vaikas gaus gražesnį statinį, tačiau turės mažiau progų pats eksperimentuoti.
Nuobodulys kartais padaro daugiau nei naujas žaislas
Tėvams pažįstamas noras pasiūlyti veiklą vos vaikui ištarus: „Man nuobodu.“ Tačiau kelios ramios minutės be paruoštos pramogos gali tapti gera pradžia savarankiškai idėjai.
Vaikas gali paimti pagalves ir statyti namą, surinkti figūrėles bei sugalvoti joms istoriją arba iš tuščios dėžės pasidaryti parduotuvę. Čia nėra instrukcijos ir teisingo rezultato. Būtent todėl tenka pačiam nuspręsti, kas bus toliau.
Kartais pakanka pakeisti klausimą. Vietoje „ką nori veikti?“ galima paklausti: „Ką galėtum pastatyti iš to, ką turi?“ arba „kam galėtų būti reikalinga ši dėžė?“ Mažas postūmis duoda kryptį, tačiau istoriją vaikas jau tęsia pats.
Kūrybai reikia laisvės suklysti
Vaikai gana greitai pajunta, kada suaugęs žmogus laukia „teisingo“ rezultato. Jei kiekvienas statinys taisomas, piešinys vertinamas pagal grožį, o žaidimas nuolat nukreipiamas norima kryptimi, eksperimentuoti tampa mažiau įdomu.
Kūrybinėje veikloje klaida gali būti naudinga. Kreivai pastatytas namas parodo, kad konstrukciją reikia keisti. Netikusi detalė paskatina ieškoti kitos. Nepavykęs sumanymas kartais tampa visai naujo žaidimo pradžia.
Man atrodo, vienas geriausių dalykų, kuriuos suaugęs gali padaryti tokioje situacijoje, yra kelias minutes tiesiog stebėti. Nesakyti, kaip būtų gražiau ar teisingiau, o pažiūrėti, ką vaikas sugalvos pats.
Vaiko pomėgiai pasako, kokią kūrybą jam pasiūlyti
Vienas vaikas kurs iš kaladėlių, kitas valandą vaidins parduotuvę, trečias maišys spalvotą plastiliną, o ketvirtas norės išsiaiškinti, ar jo pastatytas tiltas išlaikys dešimt žaislinių automobilių. Nė vienas iš šių būdų nėra prastesnis dėl to, kad ant šaldytuvo neliks piešinio.
Todėl vaiko, kuris nenori piešti, nebūtina nuolat grąžinti prie popieriaus. Geriau pasiūlyti kelias skirtingas veiklas ir pažiūrėti, kuri iš jų jį pagauna. Kūrybiškumas dažnai pasirodo būtent ten, kur suaugusieji jo iš pradžių net neieškojo.
