ČEPKELIAI – DZŪKIJA Namai,Paslaugos Nešvari laiptinė erzina gyventojus: kas iš tikrųjų atsakingas už jos priežiūrą?

Nešvari laiptinė erzina gyventojus: kas iš tikrųjų atsakingas už jos priežiūrą?

0 Comments


Purvinos grindys prie įėjimo, smėlis ant laiptų, pirštų žymės ant stiklo ir kelias savaites nevalytas liftas. Daugiabutyje tokius dalykus pastebėti lengva. Daug sunkiau sutarti, kas turėjo pasirūpinti, kad jų nebūtų.

Vienas kaimynas kaltina administratorių, kitas bendrijos pirmininką, o trečias prisimena laikus, kai kiekvienas gyventojas pats išplaudavo savo aukšto laiptus.

Kas teisus? Atsakymas priklauso nuo to, kaip name organizuojama bendrųjų patalpų priežiūra.

Laiptinė nėra pirmo aukšto gyventojų rūpestis

Kartais vis dar galima išgirsti nuomonę, kad prie įėjimo gyvenantys žmonės turėtų labiau rūpintis švara, nes pro jų duris praeina visi kaimynai. Toks požiūris patogus, bet laiptinė nėra vieno aukšto nuosavybė.

Daugiabučio bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Savininkai turi pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo išlaidų proporcingai savo daliai.

Vadinasi, klausimas „kas išplaus laiptus?“ neturėtų būti sprendžiamas pagal tai, kieno butas yra arčiausiai purvinos vietos.

Kas tuomet turi suorganizuoti valymą?

Čia jau svarbu, kaip valdomas namas.

Savininkai gali būti įsteigę bendriją, veikti pagal jungtinės veiklos sutartį arba namas gali turėti administratorių. Praktinis bendrųjų patalpų priežiūros organizavimas priklauso nuo pasirinkto namo valdymo būdo ir priimtų gyventojų sprendimų.

Tai reiškia, kad gyventojui nebūtina pačiam ieškoti šluotos kiekvieną kartą, kai lauke palyja. Jei name sutarta dėl valymo paslaugos, turi būti aišku, kas ją atlieka, kokiu dažnumu ir kokie darbai numatyti.

Problemos prasideda tada, kai šių dalykų niekas tiksliai nežino.

„Valė pirmadienį“, bet penktadienį vėl purvina

Laiptinė yra intensyviai naudojama vieta. Per ją kasdien praeina dešimtys ar net šimtai žmonių. Vedami šunys, vežami dviračiai ir vaikų vežimėliai, kurjeriai neša siuntas.

Rudenį į vidų atkeliauja vanduo ir purvas, žiemą – sniegas, smėlis bei nuo gatvės parsinešti nešvarumai.

Todėl vien faktas, kad laiptinė buvo valyta, dar nereiškia, kad pasirinktas grafikas atitinka namo poreikius. House Care savo teikiamos paslaugos aprašyme nurodo, kad bendrųjų patalpų priežiūros darbai ir jų dažnumas gali būti derinami pagal individualų poreikį bei grafiką.

Dideliame name vieno apsilankymo per savaitę gali nepakakti, nors mažesniame daugiabutyje toks dažnumas gali būti visai priimtinas.

Kada verta rinktis profesionalų valymą?

Gyventojai gali susitarti dėl skirtingos tvarkos, tačiau didesniuose namuose savanoriškas grafikas turi vieną silpną vietą: kažkam išvykus, susirgus ar tiesiog pamiršus savo eilę, sistema pradeda byrėti.

Profesionalus laiptinių valymas Vilniuje leidžia iš anksto susitarti dėl darbų apimties ir jų grafiko. Į tokią paslaugą gali patekti ne vien grindų priežiūra. „House Care“ nurodo laiptinių, langų, įvairių paviršių ir liftų valymą, o darbai derinami pagal namo poreikius.

Tai svarbi detalė, nes gyventojų lūkesčiai gali skirtis. Vienam „sutvarkyta laiptinė“ reiškia išplautas grindis, kitam tai dar ir švarios durys, turėklai, liftas bei langai.

Ką daryti, jei už valymą mokate, o švaros nematyti?

Pradėti verta nuo paprasto klausimo: kokie darbai iš tikrųjų užsakyti?

Gyventojams naudinga išsiaiškinti valymo dažnumą, darbų sąrašą ir kam pranešti apie nekokybiškai atliktą paslaugą. Jei pagal sutartą grafiką laiptinė turėjo būti išvalyta, tačiau darbas neatliktas arba atliktas prastai, jau yra pagrindas kreiptis į namo valdytoją.

Dar geriau problemą užfiksuoti nuotrauka ir nurodyti datą bei vietą. Žinutė „pas mus visada purvina“ suteikia mažai informacijos. Nuotrauka ir sakinys „trečio aukšto grindys nevalytos po numatyto antradienio valymo“ yra kur kas aiškesni.

Švari laiptinė prasideda nuo aiškios tvarkos

Gyventojai gali saugoti bendras patalpas, nusivalyti batus prie įėjimo ar nepalikti šiukšlių, tačiau reguliari daugiabučio priežiūra neturėtų priklausyti nuo to, kuris kaimynas tą savaitę turi daugiau laisvo laiko.

Kai žinoma, kas organizuoja darbus, kas juos atlieka ir kaip dažnai turi būti valoma, dingsta nemaža dalis ginčų.

Tada ir purvinas pirmo aukšto koridorius tampa ne kaimynų konflikto priežastimi, o paprasta priežiūros problema, kurią galima užregistruoti ir sutvarkyti.