Estetinės medicinos procedūrų pasirinkimas gali greitai susukti galvą. Hialurono rūgšties injekcijos, botulino toksinas, biorevitalizacija, mezoterapija, o dabar vis dažniau girdimas ir „Rejuran“ pavadinimas. Iš šalies gali atrodyti, kad visų jų principas panašus: preparatas suleidžiamas į odą, vadinasi, ir rezultato galima tikėtis panašaus.
Skirtumų yra. „Rejuran“ priklauso polinukleotidų injekcijų grupei. Šios procedūros tikslas nėra suteikti veidui papildomos apimties ar tiesiogiai pakeisti mimikos raumenų veiklą. Daugiausia dėmesio skiriama pačios odos būklei, jos tekstūrai, elastingumui ir drėgmės balansui.
Kas slepiasi po „Rejuran“ pavadinimu?
„Rejuran“ preparatuose naudojami polinukleotidai. Tai iš išgrynintos lašišinių žuvų DNR gaunami fragmentai. Estetinėje dermatologijoje jie leidžiami į odą siekiant paskatinti procesus, susijusius su audinių atsinaujinimu ir odos kokybe.
Paprastai tariant, procedūros idėja nėra užpildyti raukšlę medžiaga ir iš karto pakeisti veido kontūrą. Pokyčiai vertinami palaipsniui.
Būtent dėl to Rejuran procedūra gali būti svarstoma tada, kai žmogui aktuali odos tekstūra, elastingumas, drėgmės balansas ar paakių zonos būklė, o ne papildoma veido apimtis.
Kodėl tai nėra tas pats, kas hialurono užpildai?
Hialurono rūgšties užpildai dažniausiai pasirenkami tada, kai norima koreguoti tam tikros vietos formą ar apimtį. Priklausomai nuo procedūros, galima koreguoti lūpas, veido kontūrus ar su amžiumi atsiradusį audinių tūrio sumažėjimą.
Polinukleotidų injekcijų logika kitokia. Jos dažniau priskiriamos odos kokybės procedūroms. Polinukleotidai gali sudaryti hidrofilinę matricą ir yra siejami su procesais, dalyvaujančiais audinių remodeliacijoje bei hidratacijoje.
Todėl žmogui, kuris tikisi ryškesnių skruostikaulių ar didesnių lūpų, „Rejuran“ nebūtų tiesiog kitas užpildo pavadinimas.
O gal tai tiesiog dar viena botulino toksino alternatyva?
Čia skirtumas dar ryškesnis.
Botulino toksinas veikia raumenų aktyvumą ir dėl to naudojamas mimikos raukšlių korekcijai. Polinukleotidų terapijos paskirtis kitokia, todėl šių procedūrų nereikėtų vertinti kaip dviejų vienodų būdų tam pačiam rezultatui pasiekti.
Praktikoje svarbiau pradėti nuo klausimo „ką noriu pakeisti?“, o ne „kuri injekcija geresnė?“.
Vienam žmogui rūpi mimikos raukšlės, kitam prarasta veido apimtis, o trečiam plona, sausesnė ar pavargusi atrodanti paakių oda. Procedūros pasirinkimas priklausys nuo problemos, odos būklės ir gydytojo įvertinimo.
Kodėl apie polinukleotidus tiek daug kalbama?
Susidomėjimą galima suprasti. Žmonės vis dažniau ieško procedūrų, po kurių veidas neatrodytų akivaizdžiai pakeistas. Odos kokybės procedūros gerai atitinka tokį norą.
Moksliniai duomenys irgi suteikia pagrindo domėtis šia kryptimi, tačiau reklaminius pažadus verta vertinti santūriai. 2025 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje buvo įtraukti devyni tyrimai su 219 pacientų. Juose nustatyta perspektyvių rezultatų vertinant raukšles, odos tekstūrą ir elastingumą. Vis dėlto pačių tyrimų kokybė buvo žema arba vidutinė, todėl autoriai pabrėžė geresnių klinikinių tyrimų poreikį.
Tai svarbi detalė, nes estetinėje medicinoje naujos procedūros kartais išpopuliarėja greičiau, nei sukaupiamas didelis nepriklausomų tyrimų kiekis.
Ko tikėtis po injekcijų?
Kadangi preparatas leidžiamas į odą, po procedūros injekcijų vietose gali atsirasti paraudimas, patinimas ar nedideli iškilimai. Mokslinėje literatūroje polinukleotidų injekcijų nepageidaujamos reakcijos dažniausiai aprašomos kaip lengvos ir laikinos.
Rezultato irgi nereikėtų vertinti tą patį vakarą prieš veidrodį. „Rejuran“ dažnai atliekamas kursu.
Svarbiausias klausimas yra ne preparato pavadinimas
Socialiniuose tinkluose lengva susidaryti įspūdį, kad tereikia išsirinkti populiariausią injekciją. Medicininėje praktikoje pasirinkimas turėtų prasidėti nuo odos įvertinimo.
Jeigu pagrindinė problema yra mimikos raukšlės, gali būti svarstomas vienas metodas. Jei trūksta audinių apimties – kitas. Kai norima dirbti su odos kokybe, gydytojas gali aptarti polinukleotidų ar kitas tam skirtas procedūras.
Todėl prieš registruojantis verta aiškiai įvardyti, kas netenkina žiūrint į veidrodį ir kokio pokyčio tikimasi. Tada galima kalbėti ne apie madingiausią injekciją, o apie procedūrą, kuri konkrečiai odai ir norimam rezultatui turi daugiausia prasmės.
